ES geležinkelių transporto politika (2)


Įvadas. Transporto politikos esmė. Transporto politikos uždaviniai. Europos Sąjungos transporto politikos tikslai. Kokybiško transporto užtikrinimas. Pagrindinės Europos transporto sektoriaus problemos. ES laimėjimai transporto sektoriuje. Europos Sąjungos transporto politikos „Baltoji knyga“. Tikslai keliami baltojoje knygoje. Geležinkelių raida. Geležinkelių pertvarka. ES geležinkelių politika. Geležinkelių infrastruktūra. Išvados.


Gilėjant problemoms, su kurioms transportas tiesiogiai susiduria (gyventojų senėjimas, migracija ir mobilumas, aplinkosauga, energijos išteklių naudojimas, urbanizacija ir globalizacija), jo pareiga – prisidėti prie šių problemų sprendimo. Tai verčia transporto politiką formuojančias ir įgyvendinančias valstybės institucijas kreipti svarbiausią dėmesį į šiuos uždavinius:

1) prognozuoti transporto sistemos plėtrą ateityje – trumpuoju, vidutiniu laikotarpiu ir tolesnėje perspektyvoje;

6) numatyti kryptis integruotajai transporto sistemai plėtoti viso šalies ūkio raidos kontekste;

8) dalyvauti kuriant papildomas darbo vietas bei gerinant valstybės piliečių darbo ir gyvenimo sąlygas;

Geležinkelių transporto sektoriuje nacionaliniai interesai nuo seno buvo svarbesni už tarptautinius. Net ir šiandien daugeliui valstybių narių tebepriklauso šalies geležinkelių bendrovė ir jos organizuoja geležinkelių transportą nacionaliniu pagrindu. Dėl to geležinkelių sistema yra suskaidyta: šalys taiko skirtingus techninius standartus, naudoja skirtingas signalizavimo ir elektrifikavimo sistemas bei vėžes. Visa tai trukdo sklandžiam traukinių judėjimui tarp valstybių ir gaminti traukinius, kurie galėtų būti naudojami visoje Europoje. XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje geležinkelių, kaip ir kitų rūšių transporto, sektorius turėjo prisitaikyti prie Europos vidaus rinkos atvėrimo. Krovinių vežimas keliais tapo konkurencingesnis, tačiau, palyginti su juo, geležinkelių sektoriaus rezultatai buvo prasti. Pirmas svarbus žingsnis reformuojant geležinkelių transporto sektorių buvo žengtas 1991 m., kai geležinkelių tinklai buvo atsargiai atverti konkurencijai.

Geležinkelių sektorius, ypač krovinių, imtas liberalizuoti bandant atskirti infrastruktūrą ir veiklą. Tai buvo daroma trimis geležinkeliams skirtų teisės aktų rinkiniais. Po daugelio sąstingio ir nuosmukio metų nuo 2001 m. Europos geležinkelių sektoriui pavyko padidinti keleivių skaičių ir krovinių apimtį ir stabilizuoti užimamą rinkos dalį, palyginti su kitų rūšių transportu. Tačiau ši dalis nepadidėjo tiek, kiek tikėtasi, visų pirma dėl tebesitęsiančio nuosmukio daugelyje pietinių ir rytinių valstybių narių (kurį atsvėrė augimas šiaurėje ir vakaruose), ilgai trunkančių tinklų sąveikos sunkumų ir vartotojus atbaidančių kainų, punktualumo bei patikimumo problemų. Europos geležinkeliai – vieni saugiausių pasaulyje. ES politika siekiama išlaikyti aukštus geležinkelių saugos standartus ir suvienodinti reikalavimus visoje Europoje. Nors geležinkelių transportas daug mažiau teršia aplinką ir yra statistiškai saugesnis negu kelių transportas, jam nelengva konkuruoti tiek keleivių, tiek krovinių rinkose. Visas Europos geležinkelių potencialas dar neišnaudotas. Ketvirtuoju geležinkeliams skirtų teisės aktų rinkiniu siekiama geležinkelius padaryti labiau matomus, didinti jų veiksmingumą bei užimamą Europos transporto rinkos dalį ir, sklandžiau teikiant kokybiškas tarpvalstybines paslaugas, atverti sektorių didesnei konkurencijai.

Komisijos Baltoji knyga “Dėl bendrijos geležinkelių atgaivinimo” nurodo šias geležinkelių sumažėjusio naudojimo priežastis. Pagrindinės priežastys – atsiradę naujos, pigesnės ir lankstesnės transporto rūšys ir šių šakų infrastruktūrai plėtoti nukreipti vieši finansai bei sumažėjęs tradicinių sunkiosios pramonės šakų santykinis svoris ekonomikoje. Šias priežastis galime laikyti objektyviomis, nulemtomis technologijų progreso bei ekonominės raidos ir mažai paveikiomis ekonominės politikos priemonėmis. Kita rūšis priežasčių yra susijusi tiesiogiai su prastu geležinkelių valdymu bei įvairių transporto rūšių apmokestinimu. Tai, kad ne visi kelių transporto kaštai įtraukiami į šių paslaugų kainą, suteikė konkuruojančioms transporto rūšims santykinio pranašumo prieš geležinkelius. Geležinkelių transporto rinkos mažėjimui įtakos turėjo ir politikos priemonės. Atskirais laikotarpiais valstybės finansiškai skatino žmones pirkti ir naudoti automobilius bei planavo miestus koncentruojant gyvenamuosius rajonus pakraščiuose. Anot Baron , Vokietijoje kaip tik tuo metu savo rinkos dalį prarado viešasis transportas, įskaitant ir geležinkelio. Politinis kišimasis į geležinkelių valdymą, reguliuojamos kainos ir primestos socialinės paslaugos neleido šiai veiklos rūšiai tapti verslu, racionaliai planuoti savo finansus ir orientuotis į vartotojo poreikius. Dar viena geležinkelių ribotumo, lyginant su kelių transportu, priežasčių – jų plėtros nacionalinis, o ne tarpnacionalinis pobūdis (tiek technine, tiek administracine prasme). Baltoji knyga kelia tikslą šias priežastis pašalinti ar sušvelninti.

  • Microsoft Word 109 KB
  • 2018 m.
  • Lietuvių
  • 18 puslapių (3663 žodžiai)
  • Universitetas
  • Jonas
  • ES geležinkelių transporto politika (2)
    10 - 1 balsai (-ų)
ES geležinkelių transporto politika (2). (2018 m. Sausio 10 d.). https://www.mokslobaze.lt/es-gelezinkeliu-transporto-politika-2.html Peržiūrėta 2018 m. Liepos 16 d. 19:22
×