Etninė kultūra Joninės


Įvadas. 3 1. šeima ir papročiai. Joninių šventė ir jos samprata lietuviškoje šeimoje. Joninių švenčių simbolika. Joninių šventė ir vaikų udymo akcentai. Joninių šventės interpretacija. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai.


2. Pateikti Joninių šventės suvokimą ir jos ypatumus lietuviškoje šeimoje:

Senieji lietuvių šventimo papročiai ir apeigos, šventės sutampa su svarbiausių metų dienų(saulės grįžimo, lygiadienio ir kt.) ir atsirado dar vediniais laikais ( iki 1420 metų). Po krikščionybės įvedimo1387m.(Žemaitijoje-1413-1423 m.) šventes nustatinėjo krikščionių bažnyčia. Vėliau Lietuvoje šventė tik šventųjų dienas, taip užmiršdami pirmaprades šventes. Daugelio katalikiškų šventųjų minėjimas(atlaidai) sutampa su žemės ūkio darbų pradžia ir pabaiga, t.y. svarbiausiomis vedinėmis šventėmis žyminčiomis pokyčius gamtoje. Kalėdas, Velykas, Sekmines, žmonės šventė tris ar net keturias dienas.

Šeimos ar didesnės žmonių grupės bendravimas pasireiškia papročiuose, kai darbas siejamas su laisvalaikio praleidimu, rimti tikslai ir apeigos pinasi su pramogavimu ir pokštais. Papročiuose kartais vyrauja rimti, kartais pramoginiai tikslai arba abiejų junginys. Didelės įtakos papročiams susidaryti turėjo liaudies tikėjimai: galima sakyti, kad papročiai yra praktiškai pritaikyti tikėjimai. Papročiai dažnai yra susiję su dainomis, šokiais ir kitomis tautosakos rūšimis. Papročiai skirstomi į tris dideles grupes: metinės šventės, darbo papročiai, šeimos gyvenimo papročiai.

Žymiausios metinės šventės yra: Kalėdos, Užgavėnės, Velykos, Jurginės, Sekminės Joninės ir Vėlines. Didžioji žiemos šventė yra Kalėdos, o didžioji vasaros šventė Joninės. Jos abi maždaug sutampa su saulės grįžimu, tačiau papročiuose daugiau pabrėžiami praktiški reikalai: viduržiemyje pastangos apsisaugoti nuo šalčio ir tamsos ir su tuo susijusių pavojų, laukiamo atvažiuojančio paslaptingo „svečio“ Kalėdos, o vidurvasaryje ypač rūpinasi laukų derliumi, žmonių ir gyvulių sveikata. Tuo tikslu deginamos Joninių ugnys, maudomasi buriamasi, renkamos vaisingos žolės, ypatingas dėmesys buvo skiriama jonažolei jonažolės auga pamiškėse, pievose, soduose. Tai augalas aukštu stiebu, smulkiais lapais, smulkių geltonų žiedelių žiedynu. Vaistažoliaudavo dažniausiai vyresnės moterys. Gydomąją galią Joninių naktį įgydavę ir jonvabaliai. Juos naktį rinkdavo, užpildavo spiritu ir vėliau tepdavo suskaudusias vietas, buriama. Pereinamojo laikotarpio šventė yra Užgavėnės, kai baigiasi žiema ir laukiama pavasario. Kalėdos ir ypač Užgavėnės didelę reikšmę kaukininkai ir jų vaikštynės. Ypač Joninėse daug dėmesio kreipiama į jaunų bendruomenės narių šeimos gyvenimą. Joninėse jaunimas buria ir renkasi sau poras, Užgavėnėse pajuokiami viengungiai ir senmergės. Jurginės pavasario pradžios šventė, daug dėmesio kreipiama gyvuliams, ypač arkliams. Tądien pirmąkart išgena bandą i lauką, daro būrimus gyvuliams ir paukščiams apsaugoti nuo vilko ir vanago. Velykos yra džiaugsmo ir vaikų šventė, dažyti ir išrašyti kiaušiniai yra būdingiausias reiškinys. Sekminės pirmiausia yra piemenų šventė: piemenys puotauja, valgo kiaušinienę ir apvainikuoja karves, kad jos duotų daugiau pieno. Rudens šventė yra Vėlinės, kai prisimenami mirusieji ir stengiamasi jiems padėti pavalgydinti ir sušildyti vėles.

Taip pat labai gražiu papročiu laikoma sveikinti Jonus ir Janinas. Sveikindavo kaimynai, draugai, pažystami, giminės. Įvairiose Lietuvos vietovėse ąžuolų lapų girliandomis, vainikais ar žolynų puokštėmis puošdavo sodybų, kur yra Jonų vartus ir vartelius. Jonai per savo vardines surengdavo ir vakarones. Kai kaime būdavo keli Jonai ar jei buvo atlaidai, rengdavo bendrą vakaronę. Sodybos, kurioje ar prie kurios vakarojama, savininkas pavaišindavo įprastiniais per Jonines valgiais- sūriu, sviestu, pyragu, gira, o alaus tekdavo svečiams atsinešti. Joninių šventės organizavimo iniciatyva visuomet priklausė vietiniams gyventojams. Šventėje dalyvaudavo visi, pradedant vyriausiu ir baigiant vyriausiu bendruomenės gyventoju. Joninės aprėpė ir sujungė, atrodo, niekaip nesuderinamus dalykus- mediciną, magiją, religiją, dainas, šokius, rimtį ir energiją, tikėjimą ir nepasitikėjimą žmogumi.

  • Microsoft Word 267 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (2766 žodžiai)
  • Kolegija
  • Mantas
  • Etninė kultūra Joninės
    10 - 2 balsai (-ų)
Etninė kultūra Joninės . (2017 m. Lapkričio 19 d.). https://www.mokslobaze.lt/etnine-kultura-jonines.html Peržiūrėta 2020 m. Rugsėjo 18 d. 09:45
×
142 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo