Europos idėjos susiformavimas


Įvadas. Mitas, kaip atsirado Europa. Klasikinė Europos kilmė. „Europa“ viduramžiais. Sekuliarizacijos procesas link Europos civilizacijos. Europos identiteto kosmopolitinė perspektyva. Europos idėja pirmaisiais pokario metais. Išvados. Literatūros sąrašas.


Šiame darbe siekiama išanalizuoti kaip susiformavo Europos idėja. Darbo uždaviniai: papasakoti graikų mitologijos mitus apie Europą, apžvelgti klasikinę Europos kilmę, apibrėžti Europos idėją viduramžiais, taip pat sekuliarizacijos procesą, papasakoti apie Europos idėja pokario metais.

Terminas „Europa“ turi daug kilmių ir interpretacijų. Kai kurie autoriai teigia, kad šis terminas yra kilęs iš Graikų kalbos žodžio „euros“, kuris reiškia „platus“.

Einant Europos kilmės istoriniu keliu, tokie autoriai kaip H.Mikkeli ir R. Brague teigia, kad Romos Imperija negali būti vadinama pirmąja Europos supervalstybe. Remiantis Mikkeli‘u pagrindinis Romos Imperijos tikslas buvo kontroliuoti prekybos maršrutus, išplėsti savo teritorinę galią Viduržemio jūros pietinėje pakrantėje ir į kai kurias Azijos dalis. Tačiau dėl įvairių filosofinių ir religinių srovių poveikio tapo sunku apibrėžti Europą ideologiškai. Brague samprotauja panašiai, teigdamas, kad Romos eroje nuolat akistatoje su „kitais“ vaizdavo reikšmingiausią elementą ant kurio bendros Europos kultūros paveldas gali būti suprantamas. Šia perspektyva Europos kultūra suvokiama ne kaip pastovių vertybių rinkinys, bet požiūriu „kultūrinio perdavimo“. „Europos pagrobimo“ mitas pabrėžia faktą, kad jos ištakos buvo sukonstruotos iš to, kas priklausė kitiems pasisavinimo, judant iš Rytų į Vakarus.

Akivaizdu, kad Europa senovės amžiuje nebuvo suvokiama kaip politinė bendruomenė su vienijančiomis savybėmis, o kaip geografinė vietovė su nestabiliomis sienomis. Nepaisant kai kurių mitologinių kilmių, nei vienas Romos imperijos pilietis nevadino savęs europiečiu, teikdamas pirmenybę Romos įvaizdžiui. Po 395 m. p. Kr. schizmos, terminas „Europa“ tapo vis daugiau ir daugiau naudojamas, siekiant indentifikuoti vakarinę Imperijos dalį, kurios tapatybė buvo stipriai suformuota krikščionybės.

Laikotarpiui po Vakarų Romos Imperijos žlugimo, kuris sutampa su milžiniška Arabų ekspansija, buvo būdingas kultūrinis susiskaldymas. Daugelis autorių Europos kilme laiko Frankų bandymą sukurti vieningą politinę bendruomenę. Viduramžiais šis terminas buvo naudojamas sukurti solidarumo jausmą kreipiantis į bendrą priešą, kovoti prieš Islamą, išsaugant krikščionybę kaip Europos religija.

Per Puatjė mūšį (732 m.) žodis „Europeenses“ ( reiškia „Europiečiai“) buvo naudojamas kreiptis į Karolio Martelio kariuomenę prieš arabus. Tačiau, yra šiek tiek kritikos dėl tariamai vienijančios Frankų Imperijos vaidmens, nes ji neapėmė visos Europos ir egzistavo kartu su likusiomis Romos teritorijomis Rytuose. Pagal kai kuriuos autorius, Karolingų periodas negali būti vadinamas Europos integracijos proceso pradžios tašku ir būtų geriau vadinamas kaip specifinės istorinės epochos pabaiga, apibūdinama Karolio bandymu suderinti romėnų klasikinį paveldą su krikščionybe. Kryžiaus žygiai turi būti suprasti istoriniame kontekste. Kryžiaus žygių pradžia priskiriama Popiežiui Urbanui II-ąjam, sušaukusiam pirmąjį kryžiaus žygį 1095 metais Šventąją žemę, ginti Europą nuo musulmonų invazijos.

  • Microsoft Word 29 KB
  • 2019 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (2217 žodžiai)
  • Universitetas
  • Evelina
  • Europos idėjos susiformavimas
    10 - 2 balsai (-ų)
Europos idėjos susiformavimas. (2019 m. Vasario 03 d.). https://www.mokslobaze.lt/europos-idejos-susiformavimas.html Peržiūrėta 2019 m. Spalio 23 d. 06:03
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema