Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija



Atsižvelgdamos į jungtinių tautų generalinės asamblėjos 1948 metų gruodžio 10 dieną paskelbtą visuotine žmogaus teisiu deklaraciją.
Atsižvelgdamos į tai, jog ši deklaracija siekia, kad joje -skelbiamos teisės būtų visuotinai ir veiksmingai pripažįstamos ir jų būtų laikomasi.
Atsižvelgdamos į europos tarybos tikslą siekti didesnės savo narių vienybės ir kad vienas iš būdų siekti šio tikslo — ginti ir toliau įgyvendinti žmogaus teises ir pagrindines laisves.
Tvirtai tikėdamos šiomis pagrindinėmis laisvėmis, kurios yra teisingumo bei taikos pasaulyje pagrindas ir kurias geriausiai apsaugo, viena vertus, veiksminga politinė demokratija, ir, kita vertus, jas apsprendžiantis žmogaus teisių bendras supratimas ir jų laikymasis.
Būdamos europos šalių vyriausybės, kurios yra tikros, jog laikydamosi vienodos nuomonės ir turėdamos politinių tradicijų, idealų, laisvių ir teisės normų bendrą palikimą, yra pasiryžusios žengti pirmą žingsnį siekdamos kaukštosios susitariančios šalys garantuoja kiekvienam jų jurisdikcijoje esa. Kiekvieno žmogaus teisė gyventi turi būti saugoma įstatymo. Niekam negalima tyčia atimti gyvybės, išskyrus vykdant teismo nuosprendį už nusikaltimą, už kurį tokia bausmė įstatymo numatyta.
Gyvybės atėmimas negali būti laikomas prieštaraujančiu šiam straipsniui, jeigu tai įvyko neviršijant tokio jėgos pniekas negali būti kankinamas, su niekuo netura. Kokio nors darbo, kurį paprastai reikalaujama atlikti kalinimo metu, taikant šios konvencijos straipsnio nuostatas, ir darbo lygtinio atleidimo nuo tokio kalinimo laikotarpiu.
B. Kokios nors karinės tarnybos arba tarnybos, kurios reikalaujama iš asmenų, atsisakančių nuo karinės tarnybos dėl įsitikinimų, vietoj karinės tarnybos tose šalyse, kur toks atsisakymas yra pripažįstamas.
C. Kokios nors tarnybos, atliekamos dėl to, jog tai būtinai reikia, ar dėl stichinės nelaimės, kai kyla pavojus visuomenės egzistavim. Kiekvienas žmogus turi teisę į laisvę ir asmens neliečiamybę. Niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip šiais atvejais ir pagal įstatyb. Kai jis teisėtai suimamas ar sulaikomas už tai, kad neįvykdė teismo teisėto sprendimo arba kai norima garantuoti kokio nors įstatymo numatyto įsipareigojimo vykdymą.
C. Kai jis teisėtai suimamas ar sulaikomas, kad būtų pristatytas kompetentingam teismo pareigūnui, pagrįstai įtariant padarius nusikaltimą ar kai pagrįstai manoma, jog būtina užkirsti kelią padaryti nusikaltimą arba manoma, kad jis gali pabėgti jį padaręs.
D.