Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija

Atsižvelgdamos į jungtinių tautų generalinės asamb­lėjos 1948 metų gruodžio 10 dieną paskelbtą visuotine žmogaus teisiu deklaraciją.

Atsižvelgdamos į tai, jog ši deklaracija siekia, kad joje -skelbiamos teisės būtų visuotinai ir veiksmingai pri­pažįstamos ir jų būtų laikomasi.

Atsižvelgdamos į europos tarybos tikslą siekti dides­nės savo narių vienybės ir kad vienas iš būdų siekti šio tikslo — ginti ir toliau įgyvendinti žmogaus teises ir pa­grindines laisves.

Tvirtai tikėdamos šiomis pagrindinėmis laisvėmis, ku­rios yra teisingumo bei taikos pasaulyje pagrindas ir kurias geriausiai apsaugo, viena vertus, veiksminga politi­nė demokratija, ir, kita vertus, jas apsprendžiantis žmo­gaus teisių bendras supratimas ir jų laikymasis.

Būdamos europos šalių vyriausybės, kurios yra tikros, jog laikydamosi vienodos nuomonės ir turėdamos politinių tradicijų, idealų, laisvių ir teisės normų bendrą palikimą, yra pasiryžusios žengti pirmą žingsnį siekdamos kaukštosios susitariančios šalys garantuoja kiekvienam jų jurisdikcijoje esa. Kiekvieno žmogaus teisė gyventi turi būti saugoma įstatymo. Niekam negalima tyčia atimti gyvybės, išskyrus vykdant teismo nuosprendį už nusikaltimą, už kurį tokia bausmė įstatymo numatyta.

Gyvybės atėmimas negali būti laikomas prieštarau­jančiu šiam straipsniui, jeigu tai įvyko neviršijant tokio jėgos pniekas negali būti kankinamas, su niekuo netura. Kokio nors darbo, kurį paprastai reikalaujama at­likti kalinimo metu, taikant šios konvencijos straipsnio nuostatas, ir darbo lygtinio atleidimo nuo tokio kalinimo laikotarpiu.

B. Kokios nors karinės tarnybos arba tarnybos, kurios reikalaujama iš asmenų, atsisakančių nuo karinės tarny­bos dėl įsitikinimų, vietoj karinės tarnybos tose šalyse, kur toks atsisakymas yra pripažįstamas.

C. Kokios nors tarnybos, atliekamos dėl to, jog tai bū­tinai reikia, ar dėl stichinės nelaimės, kai kyla pavojus visuomenės egzistavim. Kiekvienas žmogus turi teisę į laisvę ir asmens ne­liečiamybę. Niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip šiais atvejais ir pagal įstatyb. Kai jis teisėtai suimamas ar sulaikomas už tai, kad neįvykdė teismo teisėto sprendimo arba kai norima ga­rantuoti kokio nors įstatymo numatyto įsipareigojimo vykdymą.

C. Kai jis teisėtai suimamas ar sulaikomas, kad būtų pristatytas kompetentingam teismo pareigūnui, pagrįstai įtariant padarius nusikaltimą ar kai pagrįstai manoma, jog būtina užkirsti kelią padaryti nusikaltimą arba mano­ma, kad jis gali pabėgti jį padaręs.

D.