Filosofijos egzaminas konspektas (3)


Filosofijos kilmė , esmė ir reikšmė žmogui bei visuomenei. Filosofijos atsiradimo prielaidos. Filosofijos samprata pagal Aristoteli. Filosofijos samprata pagal Platona. Filosofijos sampratos , bent dviejų modernių filosofų darbuose. Svarbiausios filosofijos kryptys. Senovės graikų natūrfilosofijos bruožai. „ Natūrfilosofija “ –. Naturfilosofiją galima pavadinti ir a r c h e paieškomis A t o m a i. Tad , tai , kas esti būna egzistuoja , ir yra būtis , buvimas. Klasikinės būties teorijos senovės graikų filosofijoje Platonas , Aristotelis , stoikai. Sokrato mintys įtakojusios Platono filosofiją. Dualistinės ontologijos esmė. Būties teorijos Naujųjų amžių filosofijoje. Dekartas. Leibnizas ,. Hobsas. Panteizmas ir panenteizmas. Monados ir jų savybės. Nuo mąstymo nepriklausantys daiktai. Materijos samprata. Hobso ir Dž. Klasikinės būties pažinimo teorijos racionalizmas ir empirizmas. Racionalizmo ir empirizmo kaip būties pažinimo teorijų esmė. Būties pažinimo teorijos intuityvizmas ir agnosticizmas Intuityvizmo esmė ir grindimas Augustino Aurelijaus darbuose. Skepticizmas ir agnoticizmas. Tiesos problemos filosofijoje Objektyvios tikrovės teorijos. Žmogaus klausimas filosofijoje keliamos ir sprendžiamos problemos. Mokslinės antropologijos svarbiausi keliami klausimai. Filosofinės antropologijos svarbiausi keliami klausimai. Aristotelio teiktos žmogaus esminės akcidencijos. Protingoji – veiklusis protas. Gyvybinė , vegetatyvinė. Sociologinė – dvasia tapatinama su žmogiškąją kultūra. Loginė – dvasia tapatinam su protu. Psichologinė – dvasia tapatinama su jausmais ir širdies kalba.


Filosofijos atsiradimo prielaidos: filosofija atsirado tada kai zmones eme netiketi mitiniais pasakojimais ir norejo issiaiskinti tikraja reiskiniu esme.Žodį FILOSOFIJA pirmasis pradėjo vartoti Pitagoras, atsirado senoves graikijoje

Filosofijos samprata pagal Aristoteli: filosofija yra tobuliausias mokslas, kuris labiausiai vertas pažinimo, o tai yra visa ko pradai ir priežastys, o svarbiausia yra tikslas, dėl kurio dera veikti ir kuris yra aukščiausias gėris...

Filosofijos sampratos, bent dviejų modernių filosofų darbuose: R. Descartes: filosofija – tai išminties tyrinėjimas, o išmintis – tai ne buitiškas apdairumas, o tobulas visų dalykų žinojimas.

Svarbiausios filosofijos kryptys: ontologija ir gnoseologija yra vadinamos bendru metafizikos vardu. Ontologija – filosofinė bųties teorija. Gnoseologinė – būties pažinimo teorija.

Idealistinėmis vadinamos tokios ontologijos, kurios tvirtina, kad būties esmė ideali, dvasiška.

Filosofijos Reikšmė: filosofija padejo susiformuoti daugeliui siuolaikiniu politiniu doktrinu, filosofija padeda orientuotis erdveje, strategiskai mastyti, priimti svarbius sprendimus

„Natūrfilosofija“ – sudaryta iš dviejų žodžių: lotynų žodžio natura – gamta ir graikiško žodžio filosofija – reiškiančio meilę išminčiai. Tad žodis natūrfilosofija reiškia ne ką kitą, kaip „gamtos filosofija“.

Apeironas - neapibrėžta medžiaga, iš kurios išsiskiriantys visi dangūs ir kiti pasauliai

Homojomerijos - pačios mažiausios, elementariausios tikrovės dalelytės (tikrovės elementai), kuriose yra absoliučiai viskas, kas yra pačioje tikrovėje.

Monada – visa ko pradžia, esmė ir pabaiga, dieviška tobulybė ir t.t.

Permininidas buvo įsitikinęs, kad būna (egzistuoja) tik tai, kas yra. Akivaizdu, kad kažkas vis dėlto yra, o ne nėra. Akivaizdu, kad esame mes patys, kurie apie tą kažką mąstome.

Tad, tai, kas esti būna (egzistuoja), ir yra būtis, buvimas.

Tad Parmenidas arche apibrėžė itin apstrakkčiai, tiesiog kaip buvimą, arbą būtį, neklausdamas, kaip ir kokiais pavidalais ta būtis, tas buvimas reiškiasi.

Parmenidas buvo įsitikinęs, kad būtis yra amžina ir nekintanti. Tą savo įsitikinimą jis grindė loginiais samprotavimais (dedukcija): jeigu būtis yra, tai nebūties nėra, nes iš nebūties kas nors atsirasti negali.

(Dialektika – filosofijoje vartojamas žodis, kurio pirminė prasmė reiškia ne ką kitą, kaip dviejų kalbą, ginčo meną.)

Objektyvios dialektikos pradininkas – Herakletas. Būtent jis tvirtino, kad absoliučiai viskas kinta.

Hilozoizmo terminas kildinamas iš dviejų graikiškų žodžių: hyle – medžiaga, materija ir zoe – gyvybė. Tad hilozoizmas – tai tikėjimas, kad visa medžiaga, visa materija yra gyva.

Parmenidas: būtis (tikrovė) yra amžina ir nekintama. (Platono filosofijoje tikroji būtis yra amžina ir nekintama).

Anaksagoras: trasncendencijos idėja. ( Platono filosofijoje tikroji būtis yra transcendentali).

( Platono filosofijoje – netikrosios (materealios) būties nepaliaujamos kaitos idėja; tikroji būtis amžina ir nekintama).

Paltono ontologija (filosofine būties teorija) yra idealistinė, nes pasak Platono, būtent idėjos yra visų materaliame pasaulyje esančių daiktų pagrindas, jų esmė.

Platono ontologija yra dualistinė, nes jis tvirtino, kad egzistuoja dvi būtys ( du pasauliai) – ideali ir matereali.

Žmogus privalo rūpintis tik aukščiausiu gėriu, ir tą privalo daryti nepaisydamas pavojų ir net mirties;

Bet koks blogis atsiranda iš nežinojimo; jeigu žmogus žino, kad elgiasi blogai, tai reiškia, kad jo žinojimas menkas ir apgaulingas;

Kadangi gėris ar blogis susiję su žinojimu, o žinios yra įgyjamos, tai tik nuo paties žmogaus priklauso, ar jis taps geru, ar blogu;

  • Microsoft Word 88 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 32 puslapiai (14220 žodžiai)
  • Universitetas
  • Lina
  • Filosofijos egzaminas konspektas (3)
    10 - 1 balsai (-ų)
Filosofijos egzaminas konspektas (3). (2017 m. Gruodžio 25 d.). https://www.mokslobaze.lt/filosofijos-egzaminas-konspektas-3.html Peržiūrėta 2019 m. Sausio 20 d. 10:36
×