Filosofijos istoriniai laikotarpiai


Antikos filosofai pitagoras samietis. Sokratas teigė , kad pažinimui būdingas tikrumas. Tikras Platono vardas – Aristoklis. Augustinas mokė , kad pagrindinis žmogiškojo žinojimo šaltinis – šv. Raštas. Pagrindinė Klemenso tema - tikėjimo ir mokslo santykis. Mokomieji dalykai mokyklose. Naujieji laikai naujieji laikai. Švietimas renesanso metu. Filosofai žanas žakas ruso. Janas Amosas Komenskis. Pagrindinės pedagoginės idėjos. Nauji esminiai ugdymo uždaviniai. – 16  metų mokiniams. Nepriklausomos Lietuvos 1918 1940m. Ugdymas. Vincas Mykolaitis Putinas. Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana.


Atėnai buvo svarbiausias antikinės filosofijos centras. Dauguma mokyklų buvo privačios, labai nedidelės – iki 15 mokinių. Buvo mokoma skaitymo, rašymo, matematikos, muzikos ir fizinio pasirengimo. Spartos mokyklos buvo valstybinės.Spartiečių vaikai buvo mokomi karinėse mokyklose, sulaukę 7 metų amžiaus, berniukai būdavo paimami iš tėvų namų ir išvežami į sukarintą mokyklą. Jonėnai : Tyrinėjo empirinius faktus, pasaulio sandarą.Ryškiausi atstovai yra Talis, Anaksimandras, Anaksimenas ir Heraklitas. Italikai : Tyrinėjo mąstymo procesą. (dažnai rėmėsi religiniais mitais). Antikos filosofinės mokyklos:Pitagoriečių (domėjosi matematika, Pitagoro mokslinė koncepcija reikalavo naujo požiūrio į religiją);Sofistų (sofistai mokė, kaip tapti geru oratoriumi, geru valdytoju, geru kuo nors);Stoikų (orientavosi į racionalią savikontrolę ir gamtos dėsnių paisymą);Epikūriečių (malonumą pavertė gyvenimo pagrindu);Skeptikų (ši mokykla suvaidino nemažą vaidmenį išsaugant heleniškąją filosofiją);Sirijos ( jie tikėjo magija, stebuklais ir teurgija); Atėnų.

Tikras Platono vardas – Aristoklis. Platonas - vienas iš didžiausių ne tiktai senovės graikų, bet ir pasaulio mąstytojų; tai - genijus, kurio intelektas, idėjos, tikslai, jų realizavimo būdas ir ypač poveikis ateities kartoms, filosofijos, filosofinės minties raidai toli peržengė jo gyventosios epochos ribas ir tebejaučiamas dar ir šiandien. Platonas veikiausiai būtų tapęs politiku, jei nebūtų sutikęs Sokrato ir tapęs jo mokiniu. Sokratas nepaliko jokių tekstų, tad Platonas pasirūpino išsaugoti, ką buvo išmokęs iš mokytojo. Platono veikaluose kartais sunku suprasti, kur Sokrato mintys, o kur Platono. Pasitelkdamas mokytojo pasiūlytą metodą, pateikė ir aiškino savo idėjas. Pradžioje Plutonui rūpėjo tie patys dalykai kaip ir Sokratui: apibrėžti abstrakčias marolines vertybes, tokias kaip „teisingumas“ ar „dorybė“, atmesti Protogoro tvirtinimą, kad „blogis“ ir „gėris“ tėra santykiniai dalykai. Taip pat domėjosi apie kosmoso prigimtį ir substanciją, tai, kas tvaru nuolat kintančiame pasaulyje. Platoną labiausiai išgarsino jo veikalai – dialogai kone visomis įmanomomis temomis, kurių pagrindinis veikėjas – Sokratas. Iš pačių žinomiausių jo veikalų pažymėtini du: „Valstybė“ ir „Įstatymai“. Veikale „Valstybė“ Plutonas rašė apie ugdymą, kuris padėtų pasaulį padaryti tokį, kad individai ir visuomenė, kiek leidžia jų galios, artėtų prie gėrio. Platono idėja buvo tokia: filosofas-karalius turįs būti ne tik mąstytojas, bet ir veikėjas. Tokiam valdovui nerūpi materializmas, o valdyti jį verčia pareigos jausmas. Platonas tvirtai gynė požiūri, kad moterys turi užiimti tokią pat vietą valstybės valdyme kaip ir vyrai.Platono idėjos vertingos tuo, kad paskatino gerokai pamąstyti apie žmogaus, visuomenės, ugdymo reikšmę ir tikslą. Tai įvairias subtiliais būdais pasiekė ir šiuolaikinę mąstyseną.Platono įtaką patyrė beveik visi po jo atėję filosofai – tiek jo idėjas palaikiusieji, tiek joms nepritarusieji.

Aristotelis ypač domėjosi biologijos mokslais.Jis suformulavo idėjų teoriją, susijusią su jo vykdytais gamtos tyrinėjimais. Aristotelio teorija yra pasitikėti juslėmis.Stebėdamas gyvūnus ir gamtos reiškinius jis daro išvadą, kad remdamiesi patirtimi galime sudaryti išsamų tikrovės vaizdą ir atrasti tai, kas vieną daiktą skiria nuo kito.Taip stebėjimai patvirtina, kad žmogus neturi įgimto sugebėjimo atpažinti formas. Pvz., vaikas žiūrėdamas į šūnį kiekvieną kartą gauna vis daugiau patirties, koks tai gyvūnas, ką bendra tarpusavyje turi visi jo matyti šunys, taigi po kurio laiko vaikas gali atpažinti tai, kas kiekvieną šunį daro šunimi.Šiuo atveju vaikas mokėsi iš patirties. Šie apibūdinimai nėra įgimti, bet įgijami per pasaulio tyrinėjimą. Aristotelis buvo įsitikinęs, kad tie tiesą apie pasaulį galima surasti pačiame pasaulyje, kuriame gyvename, tad daug dėmesio skyrė įvairių floros ir faunos pavyzdžių rinkimui ir jų klasifikavimui pagal specifinius požymius. Sudarydamas biologinę klasifikaciją Aristotelis pateikė pirmąją pasaulyje visa, kad gyva ir negyva, apimančią hierarchinę sistemą, kuri taip meistriškai surašyta, kad išlieka šiuolaikinės taksonomijos pagrindu.Taigi Aristotelis sudaro visų gyvų būtybių klasifikaciją pradėdamas nuo paprasčiausių organizmų ir baigdamas žmogumi. Aristotelis klasifikuodamas sufomulavo sisteminę logiką, kurią jis taiko kiekvienai rūšiai, kuriai kategorijai ji priklauso.

  • Microsoft Word 50 KB
  • 2019 m.
  • Lietuvių
  • 7 puslapiai (6543 žodžiai)
  • Kolegija
  • Princtongirl545
  • Filosofijos istoriniai laikotarpiai
    10 - 1 balsai (-ų)
Filosofijos istoriniai laikotarpiai. (2019 m. Rugsėjo 25 d.). https://www.mokslobaze.lt/filosofijos-istoriniai-laikotarpiai.html Peržiūrėta 2019 m. Spalio 22 d. 01:48
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema