Filosofijos pagrindai, klausimai ir atsakymai


Klausimai egzaminui 2018 rudens semestras. Kas yra filosofija? Filosofijos , mitologijos ir mokslo santykiai. Mokslas ir filosofija. Filosofija ir teologija. Filosofija ir menas. Kokie klausimai yra filosofiniai? Kokiomis aplinkybėmis žmonėms kyla filosofiniai klausimai. Pagrindiniai būties teorijos klausimai. Pirmieji natūrfilosofiniai būties aiškinimai. Tikroji ir netikroji būtis , dualizmas. Aristotelio būties teorija. Objektyvaus pažinimo problema Racionalistinės pažinimo teorijos ypatybės. Empiristinės epistemologijos charakteristika. Empirizmo metodas – indukcija. Berklio 1685 1753 subjektyvusis empirizmas. Radikalus Hjumo empirizmas. Pagrindinės naujųjų amžių empiristinės teorijos. Kanto epistemologija Epistemologija. Pagrindinės etikos teorijos epikurai. Dorybių , pareigų , utilitaristinės etikų skirtumai Sokratas. Naujųjų amžių žmogaus ir valstybės santykių interpretacijos. Hobsas ,, zmogus zmogui vilkas ” Platono ir Aristotelio teiktos valstybės atsiradimo priežastys , jų teikti valstybs valdymo modeliai. Platono teisingos valstybės samprata. Egzistencializmo filosofijos idėjos. Camus absurdo samprata. Religijos filosofijos problemos , Dievo įrodymai. Kierkegaard ‘ ą. Sartre ‘ ui. Pagrindinės meno sampratos Svarbiausios XX a filosofijos kryptys Egzistencializmas.


Pirmą kartą filosofijos istorijoje būties klausimą iškėlė graikų filosofas Parmenidas, kuris yra laikomas idėjos apie amžiną, nekintančią būtį pradininku. Mąstytojas matė, kad gamta yra nuolatinio atsiradimo ir išnykimo pavyzdys, bet protas jam sakė, jog yra amžinoji nekintančioji būtis, kuri neturi pradžios, tad negalėjo atsirasti iš nebūties, ji negali turėti ir pabaigos, nes neturi pradžios, vadinasi, yra amžina. Parmenido požiūriu, nebūties nėra, ji net nemąstoma. Būtis yra nejudanti ir nekintanti, nedaloma ir neturinti savyje jokių skirtumų, ji yra pastovi ir vienoda, priešinga bet kokiam tapsmui, įvairovei ir kintamumui.

Parmenido mąstymo tradicijas tęsė Platonas, tačiau jis pripažino nebūties sąvoką todėl, kad be jos dingtų idėjų pasaulio ir regimojo pasaulio skirtumas. Platono filosofinė sistema atskyrė du pasaulius – idėjų ir realių daiktų. Filosofas visų pirma iškėlė idėjų pasaulį, teigdamas, kad aukštesniojoje Dieviškoje sąmonėje glūdi visos būties idėjos. Šis samprotavimas vertė Platoną daryti išvadą, kad būtis nėra duota tiesiogiai, ji nėra panaši į daiktus, bet daiktai, kad ir neprilygstantys idėjoms, yra į jas panašūs ir priklauso nuo jų.

•Dualizmas: egzistuoja tarsi du atskiri pasauliai – idėjų pasaulis ir materialus pasaulis. Kiekvienas daiktas ar reiškinys (grožis, gėris, išmintis, valstybė...) turi savo idėją. Bet ši idėja egzistuoja atskirai nuo daikto. Daiktai tik atspindi idėjas materijoje, tarsi veidrodyje. Juos galima vertinti kaip šešėlius.

•Dekarto (1596-1650) cogito ergo sum. Mąstau, taigi esu. Metodinė abejonė. Viskas, kuo bent teoriškai galima suabejoti, yra atmetama, kad liktų tai, kuo negalima suabejoti. Kas lieka? Pati abejonė, taigi mąstymo faktas. Ši vienintelė tiesa yra tarsi modelis, pagal jos bruožus atpažįstame visų kitų tiesų tikrumą. Jos savybės – ryškumas ir aiškumas.

•Empirizmo metodas – indukcija. Protas sutvarko per jusles gautą informaciją, t. y. ją susintetina ir iš jos išveda sąvokas, idėjas, teorijas. Tačiau bet kokias proto „sutvarkytas“ tiesas reikia nuolat tikrinti juslėmis.

Berklio (1685-1753) subjektyvusis empirizmas. Protas neprideda nieko naujo. Mintys – tai per jusles gautų daiktų įspūdžiai. Kartu mintys – tai tikrovės tiesos kriterijai. Viskas yra juslėse, bet tai, kas yra juslėse, pasirodo tik prote.

•Radikalus Hjumo empirizmas arba – kodėl protas mus apgauna? Protas užmeta ant tikrovės tik tai, kas būdinga protui, o ne pačiai tikrovei (projekcijos mechanizmas). Visos mūsų protinės sąvokos, dėsniai, netgi manojo „aš“ idėja yra grynos proto projekcijos, neturinčios atitikmens tikrovėje.

•Tačiau tai nereiškia, kad protu neturime vadovautis. Pvz. žmogaus kaip asmens samprata tėra gryna proto fikcija, tačiau ja vadovaudamiesi žmonės ženkliai pagerina savo gyvenimo kokybę.

epikurai svarbiausias daykas malonumas. Negalima gyventi maloniai, negyvenant protingai, dorai ir teisingai. Kad zmogus taptu laimingas privalo isivaduoti is baimiu. Epikuru etika vadinama hedonistine. Svarbiausia mintis: laimei pakanka kancios nebuvimas.

  • Microsoft Word 581 KB
  • 2019 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (3213 žodžiai)
  • Universitetas
  • Smurfiokas
  • Filosofijos pagrindai, klausimai ir atsakymai
    10 - 2 balsai (-ų)
Filosofijos pagrindai, klausimai ir atsakymai. (2019 m. Rugsėjo 26 d.). https://www.mokslobaze.lt/filosofijos-pagrindai-klausimai-ir-atsakymai.html Peržiūrėta 2019 m. Spalio 22 d. 01:19
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema