Filosofijos pagrindų konspektas


Mitinė pasaulėžiūra jos savitumas ir funkcijos Mitas. Būties saprata ir pirmosios būties teorijos Demokritas , Platonas Aristotelis. Materija ir formosAristoteliui. Filosofija ir mokslas , jų specifika ir santykiai. Filosofijos ir mokslo santykis NL. Teologinė būties samprata. Dievas kaip pasaulio esmė ir kūrėjas. Pažintinių žmogaus sugebėjimų sampratos ištakos Antikoje Elejos mokykla , Demokritas , Sokratas. (. ( pasaulis nera pazinus. Tiesos pažinimo kelias Sokrato filosofijoje. Pažinimo objekto samprata ir jos pagrindimas Platono filosofijoje. Indukcinio ir dedukcinio pažinimo metodų skirtumų aiškinimas Aristotelio filosofijoje. Trys tikėjimo ir žinojimo aiškinimai viduramžiuose. Empiristinė pažinimo samprata jos pagrindimas ir trūkumai. Racionalistinio pažinimo samprata jos pagrindimas ir trukumai. Subjektyvinė pažinimo samprata jos ištakos pagrindimas neatsakyti klausimai. Kanto pazinimo teorijos prielaidos. Kokias žmogaus pažintines galias skiria Kantas. Pažinimo objekto , subjekto ir jų sąntykio supratimas Kanto filosofijoje. Tiesos vaidmuo procese. Tiesos objektyvumo ir santykinumo aspektai. Klasikinės ir šiuolaikinės tiesos teorijos. Tikimybinė tiesos samprata - šiuolaikinis požiūris į tiesą. Žmogaus reikšmingumo pabrėžimas sofistų teorijoje. Žmogaus ir valstybės saveika Platono ir aristotelio filosofijoje Platono saveika. Dievas ir žmogus krikščioniška žmogaus vertinimo samprata. Moralumo kriterijų problema Kanto etikoje. Egzistencija kaip žmogaus būties išraiška. Ribinės situacijos kaltė , kančia mirtis ir jų egzistencinė reikšmė. Gyvenimo prasmės problema. Prasmingumo paieškos būdai ir sritys. Žmogus - laisvas subjektas. Laisvė ir atsakomybė.


Mitas- pasakojimas,padavimas apie kokį nors neatmenamų laikų įvykį.Mitai išreiškia emocinę pasaulio samprata. Mito paskirtis sudaiktinti žmogaus išgyvenimus.Mitai buvo kuriami analogijos principu:žmonės remdamiesi savo patirtimi bandė aiškinti pasaulio reiškinius.Buvo sužmoginama visa tikrovė, manoma,kad visi pasaulio reiškiniai kas vyksta lemia Dievai, pusdieviai. Filosofija pradėjo formuotis mitinės pasaulėžiūros terpėje.

Demokritas- Į filosofiją įvedė atomo savoką. Pasaulio modelis- tikrovėje yra tik tuštuma, begalinis skaičius atomų, atomai yra dalelės kurios nekinta. Atomai sudaro įvairovę

Platonas- Padarė išvadą,kad jeigu pažinimas yra galimas,tai jis turi turėti savo objektą. O kadangi mes viską pažįstame savokomis,tai turi egzistuoti jas atitinkanti, nuo reiškinių pasaulio nepriklausanti būtis. Sąvokų objektą Platonas pavadino idėjomis. Egzistuoja du pasauliai. Toks mastymas padejo Platonui išspręsti tuo metu iškilusią problemą- suderinti būties vienovę su daiktų pasaulio įvairovę. Platonui idejos gyvuoja atskirai nuo konkrečių daiktų.

Aristotelis- Skirstė filosofiją į 1 ir 2. Pirmoji- metafizika,kurios objektas,tai kas iseina uz juslinio suvokimo ribu. Antroji- fizika,arba mokymas apie gamta. Materija ir formosAristoteliui- medžiagos iš kurių formuojasi daiktai. Materija neapibrėžta ir sudaryta iš: oro,vandens,ugnies,žemes.Aristotelis užbaigė klasikinę graikų filosofiją. Prasidėjo naujas etapas- mokyklų filosofija.

Filosofija vadinama visų mokslų motina. Pirmieji senovės graikų filosofai buvo mokslininkai. Daug žymių filosofų buvo ir žymūs mokslininkai: (Dekartas,Kantas). O daug zymiu mokslininku filosofavo. (Niutonas,Einšteinas).

1. Mokslas nekelia sau klausimu, kuriu kelimas stabdytu mokslo pazanga.

1. Filosofijoje yra pazintinio elemento, bet koks elementas nera tikslus ir grieztas, neprilygsta moksliniam pazinimui.

Teologine būties samprata- kai žmogus aiškina pasaulio reiškinius antgamtinių būtybių veikimu. Iš senovės graikų krikščioniška filosofija perėmė idėją,kad yra dvasinis pasaulis,kuris vertingesnis ir tikresnis už materialuji.Jai antikinės filosofijos dėmesio centre buvo gamta ir žmogus,tai viduramžiais- Dievo kaip visa ko kūrėjo savybės ir jo egzistavimo salygos. Krikščioniškoje filosofijoje pasaulis suprantams kaip gėrio ir blogio kova,kuri baigėsi gėrio pergale per Atpirkėją.Visi daiktai ir butybės yra dievo kūrybos rezultatas.

Elėjos mokykla: Pabrežė proto vaidmenį.Kėlė problemas: būties ir nebūties santykis; būties ir mastymo santykis. Viską išspresti galima tik protu. Parmenido iseities taskas: visada yra apie kazka mastoma. Mastymas, minties turinys yra butis.

Demokritas: siekė dviejų tikslų: 1 Norėjo sukurti teoriją,kuri atitiktų matomojo pasaulio vaizdą. 2pasisavintu tik protu suvokiamą pasaulio esmę. Demokritui svarbi ir atomu, ir realaus pasaulio savybė. Judejimas yra amzinas.Per stomu judejima kuriasi visas pasaulis.

Sokratas: Demesio centre- zmogus. Jo svarbiausias dalykas: Pazink pats save. Sokratas galvoja,kad zmogus is prigimties yra geras ir teisingas,taciau gyvenime zmones vertina tokius dalykus kaip pinigus ir kuno malonumus, o pamirsta svarbiausia: tiesa ir sielos grozi. Zmones turi nuolat kelti klausimus ir ieskoti i juos atsakymu.

  • Microsoft Word 29 KB
  • 2018 m.
  • Lietuvių
  • 6 puslapiai (2772 žodžiai)
  • Universitetas
  • Kamilė
  • Filosofijos pagrindų konspektas
    10 - 2 balsai (-ų)
Filosofijos pagrindų konspektas . (2018 m. Sausio 11 d.). https://www.mokslobaze.lt/filosofijos-pagrindu-konspektas.html Peržiūrėta 2018 m. Lapkričio 15 d. 21:26
×