Filosofijos pirmo koliokviumo medžiaga


Koperniskasis posukis. Filosofijos koliokviumas. Kanto koperniskasis posukis. Platono gnoseologija. Platono trikampis filosofija. Platono trikampio esme. Koperniškojo posūkio esmė. Platono gnoseologinės pažiūros. Platono filosofija. Platono trikampis.

Filosofijos kilmė, prigimtis ir struktūra. Filosofija ir specialieji mokslai. Pagrindinės filosofinių klausimų kėlimo kryptys. Platono trikampis. Mileto mokykla: talis, anaksimandras, anaksimenas. Heraklitas. Pitagoro socialinė veikla, jo filosofinės ir matematinės idėjos. Parmenidas ir jo filosofijos reikšmė. Zenono aporijos. Bendra vėlyvųjų natūrfilosofų charakteristika. Empedoklis. Demokrito atomizmas. Antropologinis graikų raidos etapas. Sofistai. Sokratas. Sokrato pokalbių vedimo metodas. Platono idėjų teorija. Tikroji būtis ir gamtinis pasaulis. Platono gnoseologija (žinojimas). Pažinimo pakopos. Platono mokymas apie erotą. Meno santvarka (koncepcija). Platono kosmologija ir psichologija. Platono etika ir valstybės teorija. Bendra aristotelio filosofijos charakteristika. Mokslų suskirstymas. Metafizikos termino prasmės. Aristotelio mokymas apie priežastis. Būties termino reikšmės aristotelio filosofijoje. Substancijos kategorijos aptarimas aristotelio filosofijoje. Aristotelio logika. Aristotelio etikaaristotelio kosmologija ir fizika. Kinikai. Pasaulėžiūrų lyžis: antikinis pasaulis ir krikščionybė. Šv. Augustinas. Jo pažiūros. Pažinimo problemų raida apie raida viduramžiais. Nominalizmas ir realizmas. Bendra renesanso ir naujųjų amžių filosofijos charakteristika. R. Dekartas. Lokas, berklis, hiumas – empirizmo atstovai. Bendra kanto filosofijos charakteristika. Kanto koperniškasis posūkis. Kanto etinės pažiūros. Kategorinis imperatyvas. Laisvės esmė. Laisvės subjektas. Asmens sąvokos aptarimas. Laisvės objektas. Žmogus kaip “atviras klausimas”. Laisvė ir būtinybė. Kultūros sąvokos aptarimas. Laisvė, kaip žmogaus kenozė. Tariamasis laisvėjimas. Technikos pažangos dviprasmiškumas: sparta ir skuba. Žmogaus sutechnėjimas. Dvasinis sutechnėjimas kaip utilitaristinis nihilizmas. Naudos vertybės aptarimas. Nihilizmas ir ateizmas. Prasmė ir beprasmybė. Žmogus esmė. Amoralizmas

Filosofija yra vienintelė disciplina, kuri mėgina tikrovę suvokti visumos požiūriu. Iki filosofinio aiškinimo atsiradimo, žmonės tikrovę aiškino mitų pagalba.

Mitologiniam aiškinimui būdinga: mituose veikia įasmenintos jėgos – dievai, dievaičiai; mituose aiškinama poetinių įvaizdžių arba metaforų pagalba; mitai nenaudoja griežtų sąvokų; mito forma – paprastas pasakojimas; mitas visuomet remiasi tradicija.

Pagrindiniai teorinio aiškinimo bruožai: veikia ne asmenys, bet gamtos jėgos arba stichijos; vietoj įvaizdžių ir metaforų naudojamos griežtos sąvokos; įprastinis pasakojimas pakeičiamas teorija, Loginiais ryšiais susietą teiginių visumą; remiasi ne tradicija, bet proto argumentais.

Filosofija, kaip disciplina atsirado senovės graikijoje, bei formavosi senovės indijoje bei kinijoje. Pagrindiniai filosofijos kilmės šaltiniai: nuostaba; abejonė; kentėjimas.

Filosofija žmogui padeda tada, kai peržengiamos kasdieninės buitinės sąmonės ribos, kad jis įvyktų reikalinga specifinė sąmonės būsena, kurioje pasaulis praranda savaime suprantamybę.

Struktūra. Filosofija skirstoma į teorinę ir praktinę. Teorinė: ontologija – būties teorija; gnoseologija – pažinimo teorija; filosofinė antropologija; kosmologija – gamtos filosofija; filosofinė teologija – apie dievą. Praktinė filosofija: etika – mokypasaulis yra įvairus, susideda iš daugelio sričių. Atskiras sritis tiria specialieji mokslai. Bet pasaulį tuo pačiu galima suvokti kaip visumą, nes jis vieningas. Būtent filosofija ir tiria pasaulio kaip visumos egzistavimo sąlygas. Filosofijos santykis su specialiaisiais mokslais problematiškas, be to istoriškai kinta, priklausomai nuo pažinimo lygio, raidos. Neginčytinas faktas – filosofija- tai visų mokslų pirminis šaltinis. Spec. Mokslų ir filosofijos santykių atžvilgiu susiformavo prieštaringos pozicijos: 1)mokslo išaiškinti faktai turi būti spaudžiami į išankstines teorines filosofines schemas, 2) mokslas vykdo savarankiškus tyrimus ir filosofija tik apibendrina rezultatus, 3) kompromisinė pozicija: filosofija spec. Mokslų atžvilgiu atlieka metodologinę funkciją. Fil-a – bendroji visų mokslų metodologija, Teoriškai pagrindžia atskirų mokslų metodus ir funkcionuoja kaip testas, nustatantis tų mokslų teorinį pagrįstumą (mokslo moksliškumo kriterijus). Teoriniai kriterijai nėra konstanta. Filosofija – ne tik supermokslas (mokslų teorija), bet ir pati yra mokslas.

Filosofijos ir mokslo skirtumai prasideda pačia kalba, santykio su žmogiškuoju asmeniu prasme.

  • Microsoft Word 27 KB
  • 2012 m.
  • 9 puslapiai (5583 žodžiai)
  • Universitetas
  • Aušrinė
  • Filosofijos pirmo koliokviumo medžiaga
    10 - 1 balsai (-ų)
Cituokite darbą
Filosofijos pirmo koliokviumo medžiaga. (2010 m. Kovo 03 d.). https://www.mokslobaze.lt/filosofijos-pirmo-koliokviumo-medziaga.html Peržiūrėta 2019 m. Vasario 22 d. 08:37
×