Filosofijos šaltiniai skaidrės

Kas lemia mūsų santykį su filosofija? Kodėl žmonės domisi filosofija, gilinasi į filosofines problemas, dažniau ar rečiau filosofuoja? Iš kur kyla filosofija?

Filosofijos šaltinių problemą padeda atskleisti vienas paprastas klausimas – kas (kokie žmonės) labiausiai linkę filosofuoti?

K.Jaspersas teigia, kad labiausiai linkę filosofuoti dvi žmonių kategorijos: -vaikai ir -psichiniai ligoniai.

Vaikai smalsūs, užduoda daugybę klausimų: kas, kodėl, kaip ir t.t. Tačiau, kaip pastebi K.Jaspersas, kai kurie “vaikiški” klausimai yra tokie, kad sukelia suaugusiems nemažas problemas.

Štai keletas “vaikiškų” klausimų pavyzdžių: -Vaikui aiškinama, kad iš pradžių Dievas sukūrė Žemę ir Visatą. Tačiau vaikui toks aiškinimas neatrodo pakankamas ir jis klausia: o kas buvo iki pradžios (iki Dievo)?

Vaikas eidamas į svečius kopia laiptais ir pajunta, kad viskas keičiasi, išnyksta, tarsi nebūtų buvę. Vaikas su nuostaba klausia: ar yra pasaulyje kas nesikeičia ir neišnyksta?

Vaikui pamokoje aiškinama, kad Žemė sukasi apie Saulę. Tačiau jis ne kartą pats matė, kad yra atvirkščiai: Saulė sukasi apie žemę. Todėl vaikas klausia, ar tai ką jis mato (patiria) yra tikra. O jei ne, tai kas yra tikra (neabejotinas pažinimas).

Kaip į šiuos klausimus reaguoja suaugusieji? Dažniausias variantas – apsimetama, kad nieko neįvyko (“daug žinosi, greitai pasensi’). Arba sakoma, kad yra žymiai svarbesnių problemų (neatidėliotinų darbų).