Finansų egzamino konspektas


Finansų mokslo istorinė raida detaliai žinoti apie kiekvieną etapą. Klasikinė ir neoklasikinė finansų teorijos ir jų skirtumai. Finansų mokslo sritys. Centralizuoti decentralizuoti finansai. Šalies finansų sistemos sandara. Šalies finansų sistemos ekonominiai vienetai. Ekonominių vienetų klasifikavimas. Pagrindinių finansų sistemos elementų tarpusavio sąveika. Finansų sistemos funkcijos ekonomikoje detaliai žinoti apie kiekvieną. Taupymo. Lietuvos finansų sistemos detali sandara. Valstybės viešųjų finansų samprata. Valstybės biudžeto samprata ir rūšys. Namų ūkio NŪ samprata. BVP skaičiavimo metodai. BVP skaičiavimas išlaidų metodu. NŪ finansų sąsaja su verslu. Šaltiniai , iš kurių verslas gali pritraukti finansinių išteklių. Šaltiniai , iš kurių Valstybė gali pritraukti finansinių išteklių. Pagrindiniai namų ūkio pajamų šaltiniai. Namų ūkio išlaidų klasifikacija. Išlaidų , pajamų ir gamybos srautų judėjimas ekonomikoje. Finansinių lėšų judėjimas tarp ekonominių vienetų. Finansinių institucijų samprata. Finansinių institucijų svarba ekonomikai. Finansinių institucijų rūšys. Tiesioginiai finansiniai tarpininkai detaliai žinoti apie kiekvieną. Netiesioginiai finansiniai tarpininkai detaliai žinoti apie kiekvieną. Brokerių veiklos ypatumai. Dilerių veiklos ypatumai. Finansinių institucijų tipai. Depozitinės finansinės institucijos ir jų veiklos ypatumai detaliai žinoti apie kiekvieną. Komerciniai bankai. Taupymo ir paskolų asociacijos. Nedepozitinės finansinės institucijos detaliai žinoti apie kiekvieną. Finansų sistemos funkcijos ekonomikoje detaliai žinoti apie kiekvieną Taupymo. Finansinio turto samprata. Finansinio turto rūšys detaliai žinoti apie kiekvieną. Pinigai ir jų ekvivalentai.


Apibrėžia metodus, kuriais asmenys ar organizacijos įgyja, sukaupia, kontroliuoja ir naudoja piniginius išteklius, per laikotarpį, įvertinant patiriamą riziką

IV etapas – po pasaulinių karų. Atsiranda naujos ūkininkavimo (verslininkystės) formos, finansinės institucijos, valstybės vaidmuo ekonomikoje sumažėjo. XX a. vid. atsiranda neoklasikinė (šiuolaikinė) finansų teorija.

XII-XIII a. atsirado pirmieji bankininkai (pinigų keitėjai), kurie saugojo indėlius, persiuntė pinigus, skolino pinigus kitiems.

XIV a. trys italų šeimos atidarė savo filialus ir net valdė popiežiaus finansus

Klasikinė – nuo Romos imperijos iki XX a. karų. Tik valstybės finansai: bet koks valstybės turtas, gauti pinigai, materialinės vertybės ir paslaugos.

Neoklasikinė – po pasaulinių karų. Atsiranda liberalizmas, pradeda dominuoti privatus verslas, asmens finansai. Mažinamas valstybės kišimasis į privataus sektoriaus veiklą (būtent jis lemia šalies ekonomiką)

Klasikinė finansų teorija skiriasi nuo neoklasikinės finansų teorijos tuo kad:

Mikrolygmens finansų mokslo sritys: įmonių finansai ir namų ūkių finansai

Namų ūkiai – pagrindinė darbo jėga bei prekių ir paslaugų pirkėjai verslo sektoriui. Pagrindinis mokesčių mokėtojas, taip pat darbo jėga vyriausybiniam sektoriui.

Verslas – pagrindinis prekių ir paslaugų tiekėjas tiek vyriausybiniam sektoriui, tiek namų ūkiams. Taip pat mokesčių vyriausybiniam sektoriui mokėtojas bei darbo vieta namų ūkiams.

Vyriausybinis sektorius – pagrindinis teisės aktų reguliuotojas, gali suteikti įvairias lengvatas verslo sektoriui, paramą namų ūkiams. Užtikrina visuomenės socialines reikmes (policiją, sveikatos apsauga, mokinių švietimas ir t.t.). Taip pat darbo vieta namų ūkiams.

Likvidumo – sukauptą turtą paversti pinigais be didelės rizikos ir nuostolių.

Mokėjimų – finansų sistema yra mechanizmas mokėjimams už prekes ir paslaugas atlikti.

Politikos – vyriausybė gali vykdyti ekonomikos stabilizavimo ir infliacijos kontrolės politiką, manipuliuodami kreditų prieinamumu ir palūkanų normomis.

Valstybės biudžetas ir nebiudžetiniai fondai + savivaldybių biudžetai ir fondai + valstybinių ir savivaldybių įmonių finansai

Rūšys: proficitinis (išlaidos mažesnės už pajamas), subalansuotas (išlaidos lygios su pajamomis), deficitinis (išlaidos viršija pajamas)

Galutinė prekių ir paslaugų, sukurtų šalyje, rinkos vertė per tam tikrą laiko tarpą.

С – namų ūkio vartojimo išlaidos; I – investicijos; G – vyriausybės išlaidos; X – eksportas; M – importas

Namų ūkiai priima finansinius sprendimus kur išleisti savo išteklius (vartojimui, investicijos), o verslo sektorius ieško kur parduoti savo prekes ir paslaugas.

Taupymo ir paskolų asociacijos – surenka lėšas iš smulkių taupytojų taupomųjų indėlių pavidalu ir skolina jas vartotojams ilgesniam laikotarpiui nei kredito unijos

Brokeriai atlieka tik paieškos ir tarpininkavimo funkcijas, suvesdami lėšų vartotojus (deficitinius ūkinius vienetus) su lėšų tiekėjais (pertekliniais ūkiniais vienetais).

Komerciniai bankai - tokie finansiniai tarpininkai, kurie sukaupia laisvas lėšas terminuotų ir einamųjų indėlių (depozitų) pavidalu iš juridinių ir fizinių asmenų, bei sukauptas laisvas lėšas naudoja komercinėms (visu pirma), vartotojiškoms, hipotekos (būsto) ir kitokioms paskoloms teikti.

Taupomieji bankai - tokie finansiniai tarpininkai, kurie sukaupia lėšas iš terminuotų ir einamųjų indeliu, priklausančių, visu pirma, individualiems asmenims, ir teikia vartotojiškas arba hipotekos paslaugas.

  • Microsoft Word 28 KB
  • 2020 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (3118 žodžiai)
  • Universitetas
  • Rūta
  • Finansų egzamino konspektas
    10 - 2 balsai (-ų)
Finansų egzamino konspektas. (2020 m. Lapkričio 28 d.). https://www.mokslobaze.lt/finansu-egzamino-konspektas.html Peržiūrėta 2021 m. Sausio 28 d. 11:34
×
38 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo