Finansų konspektas (3)


Finansų konspektas Finansai. Valstybės finansinė sistema. Klasikinės finansų teorijos. Pinigų fondų paskirstymas. Pinigų fondų formavimo funkcija. Pinigų fondų panaudojimo funkciją. Pinigų fondų kontrolės funkcija. Namų ūkių finansai. Namų ūkio narių gyvenimo poreikių patenkinimas. Namų ūkių pajamos. Namų ūkių išlaidos. Vidutinio ilgumo išlaidos. Valstybės finansų sfera. Įmonių finansų sferos. Namų ūkių finansų sfera. Valstybės mastu biudžetas. Biudžetinių fondų formavimo funkciją. Biudžetinių fondų naudojimo funkcija. Pajamų ir BVP paskirstymo. Valstybinio ekonomikos reguliavimo. Socialinės politikos priemonių finansavimo. Centralizuotų pinigų fondų sudarymo ir naudojimo kontrolės. Biudžeto realumo principas. Biudžeto viešumo principas. Biudžetinės sistemos vienovės principas. Biudžeto programinis sudarymas. Finansavimas pagal „ išgyvenimo paketą “, arba valstybės finansų planavimas be pradinių įplaukų. Tikslų finansavimo būdas. Biudžeto projekto sudarymas. Biudžeto projekto svarstymas.


Finansai – tai mokslas, nagrinėjantis šalies centralizuotų ir decentralizuotų pinigų fondų sudarymą, paskirstymą, panaudojimą ir kontrolę.

Kokios yra pagrindinės finansų mokslo teorijos? Kokie pagrindiniai jų bruožai?

Klasikinės finansų teorijos esmė – finansuose dominuoja valstybė, neoklasikinės – dominuoja privatus sektorius.

Pinigų fondų paskirstymas – tai kiekvieno ūkinės veiklos subjekto aprūpinimas būtinais jam finansiniais ištekliais, kurie panaudojami specialios tikslinės paskirties lėšų forma.

Lietuvos finansinę sistemą sudaro centralizuoti finansai ir decentralizuoti finansai. Centralizuoti finansai dar skirstomi į valstybės finansus ir savivaldybių finansus, o decentralizuoti finansai į namų ūkio finansus ir įmonių ir organizacijų finansai. Valstybės finansus dar sudaro biudžetinė sistema, nacionalinis biudžetas, valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai, o savivaldybių finansai sudaromi iš nebiudžetinių fondų ir nebiudžetinių fondų biudžetai. Įmonių ir organizacijų finansai susidaro iš pelno nesiekiančių organizacijų finansų ir įmonių finansų.

Centralizuoti finansai – tai valstybės finansai ir savivaldybių finansai. Decentralizuoti finansai – namų ūkių finansai ir įmonių ir organizacijų finansai.

Kuo reikšmingos decentralizuotų finansų grandys (įmonių finansai ir namų ūkių finansai) valstybės finansinėje sistemoje?

Tuo, kad decentralizuoti finansai, kuriuos naudojant suformuojama didžiausia valstybės finansinių išteklių dalis.

Pinigų fondų formavimo funkcija atspindi būtino finansinių išteklių dydžio formavimą. Būtini finansiniai ištekliai formuojami pasirenkant iš įvairių alternatyvių finansavimo šaltinių. Atliekant pinigų fondų panaudojimo funkciją, suformuoti finansiniai ištekliai yra paskirstomi. Remiamasi lėšų paskirstymo optimizavimo kriterijumi. Pinigų fondų kontrolės funkcija reiškia įmonės operacinės ir investicinės veiklos bei finansinių išteklių formavimo, paskirstymo ir panaudojimo kontrolę.

Kodėl svarbios pelno nesiekiančios organizacijos? Pateikite keletą tokių organizacijų Lietuvoje pavyzdžių.

Pelno nesiekiančios organizacijos atlieka neabejotinai svarbų ekonominį vaidmenį visuomenėje. Jos dažnai leidžia pasiekti viešais laikomus tikslus efektyviau nei valstybės institucijos, nes remiasi privačia iniciatyva, sudaro sąlygas pritraukti savanorišką darbą ir paramą. Be to, pelno nesiekiančios organizacijos tiksliau nei valstybės institucijos gali reaguoti į visuomenės poreikius. Jos prisideda prie infrastruktūros rinkai plėtotis palaikymo, užpildydamos tas nišas, kurių neužpildo įmonės ir paprastai negali efektyviai užpildyti valstybės institucijos. Ne pelno organizacijos, siekdamos atlikti šį vaidmenį, užsiima tiek filantropine, tiek ekonomine veikla. Pvz: vieša įstaiga, asociacija, paramos fondas, visuomenės fondas.

Namų ūkių išlaidos – tai išlaidos, kurios patiriamos žmogaus gyvenimui būtinoms materialiosioms ir dvasinėms vertybėms įsigyti.

Bendrosios pajamos yra visos namų ūkių iš įvairių šaltinių gautos pajamos;

Grynosios pajamos – tai pajamos, kurios lieka iš bendrųjų pajamų atėmus sumokėjus būtinus mokesčius ir atlikus kitus būtinus mokėjimus. Būtent šios pajamos skiriamos vartojimo išlaidoms padengti ir santaupoms.;

Namų ūkių išlaidos gali būti klasifikuojamos remiantis įvairiais požymiais. Pagal dažnumo laipsnį namų ūkių išlaidos gali būti:

  • Microsoft Word 31 KB
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 8 puslapiai (2623 žodžiai)
  • Universitetas
  • Dovilė
  • Finansų konspektas (3)
    10 - 2 balsai (-ų)
Finansų konspektas (3). (2016 m. Spalio 28 d.). https://www.mokslobaze.lt/finansu-konspektas-3.html Peržiūrėta 2019 m. Spalio 18 d. 14:13
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema