Finansų mokslo istorinė raida Lietuvoje


Įvadas. Finansų kilmė, teorijos ir funkcijos. Finansų ir finansų mokslo kilmė. Finansų teorijos. Finansų funkcijos. Pinigai Lietuvos istorijoje. Pinigai Lietuvoje okupacijų metais. Nepriklausomos Lietuvos pinigai. Lietuvos bankas. Lietuvos valstybės finansai istorijoje. Lietuvos mokesčių sistemos istorija. Finansų mokslas pirmieji atgarsiai Lietuvoje. Išvados. Naudota literatūra.


Temos aktualumas: Finansai tapo neatskiriama ekonomikos dalimi, su kuria valstybė įgyvendina savo funkcijas. Finansus galime vadinti ir ekonomine kategorija, kurios esmę suprasti padeda finansų nagrinėjimas ne tik kaip ekonominės, bet ir kaip istorinės kategorijos. Iš prigimties finansai yra susiję su valstybe, kurios lėšas, skirtas vykdyti valstybes funkcijas, ir sudaro ši sąvoka. Nagrinėjant finansų ekonominę esmę, svarbu suprasti ne tik jai būdingus ekonominius ypatumus, bet ir įvertinti finansų formavimosi prielaidas bei pokyčius. Svarbu suprasti viso to atsiradimą, vystimąsi. Būtent konkrečios valstybės, šiuo atveju Lietuvos, finansų raidos nagrinėjimas yra labai svarbus procesas. Tai leidžia suprasti kaip besikeičiant finansų sistemom paberėja ar pablogėja ekonominė situacija šalyje. Taip galima analizuoti ir tobulinti visą finansų mokslo sistemą ateityje.

Darbo tikslas: išanalizuoti finansų istorinę raidą Lietuvoje, suprasti kaip vystėsi finansų sąvoka per visą Lietuvos valstybės gyvavimo laikotarpį

Aprašyti skirtingus Lietuvos laikotarpius ir susieti su pokyčiais mokesčių sistemoje;

Pagrindinis finansų šaltinis ne tik iš valstybės, tai priklauso nuo asmeninių galimybių, verslo gauti pelnč

Nagrinėjant finansus kaip ekonominę katogeriją, kuri pasireiškia visuomeniniame gyvenime, galima išskirti tris finansų funkcijas:

Pirmoji - paskirstomoji finansų funkcija. Ji pasireiškia tuo, jog mokesčių mokėtojų lėšos yra paskirstomos per įvairią valstybės paramą tarp gyventojų, skirtingų ūkio subjektų, regionų, įvairių ekonomikos veiklos sferų. Kitaip tariant, pasireiškia aprūpinant kiekvieną ūkinės veiklos subjektą būtinais jam finansiniais ištekliais. Taigi, paskirstymo funkcijos subjektas gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie dayvauja visuomeninės gamybos procese ir kuriems suformuojami tiksliniai piniginiai fondai. Kita finansų funkcija yra reguliarioji, dar kitaip vadinama - politinė. Ši realizuojama tada, kai valstybė per mokesčių sistemą, įvesdama mokesčius, sąlygoja resursų pasiskirstymą ekonomikoje. Skatina ir stabdo tam tikrą ekonominę veiklą bei įtakoja makroekonominius procesus. Paskutinė - kontrolės funkcija, pasireiškianti per piniginių fondų sudarymo ir padalijimo kontrolę ir visuomenės informavimą. Kontrolės funkciją dar galima vadinti informavimo. Būtent dėl šios funkcijos visuomenė gali sužinoti, kaip skirstomos piniginės lėšos, ar laiku finansiniai ištekliai patenka įvairiems ūkio subjektams, ar ekonomiškai ir efektyviai tie ištekliai panaudojami.

Pinigų istorija siekia apie tris tūkstančius metų. Tai labiausiai paplitusi žmonių tarpusavio bendravimo priemonė. Jie vyrauja visame pasaulyje, eina iš rankų į rankas, iš vienos valstybės į kitą. Jų istorije kiekvienoje valstybė yra unikali. Nagrinėjant pinigų įvairovę Lietuvoje okupacijų metais, galima pradėti teigiant, jog to pradžia yra 1794 metų sukilimas. Šio sukilimo reikmėms tenkinti vyriausias šio sukilimo vadas Tadas Kosciuška, kaip teigia istoriniai šaltiniai, išleido Suikilimo komiteto iždo bilietus, kurie buvo paskelbti vieninteliais pinigais sukilėlių išvaduotose teritorijose. Ant stambesnių nominalų iždo bilietų buvo banko pareigūnų parašai ir ranka surašyti numeriai, kurie turėjo užtikrinti jų patikimumą. Iždo bilietuose pavaizduoti abiejų valstybių herbai: erelis bei vytis. Šie iždo pinigai buvo pirmieji popieriniai pinigai, naudoti tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje. Tolesni įvykiai klostėsi visiškai nepalankiai šiems pinigams egzistuoti toliau. Sukilimas buvo nuslopintas, visiškai panaikinta Lietuvos ir Lenkijos valstybė, o sukilimo slopintoja – Rusija pradėjo pertvarkymus. Šie buvo ir pinigų srityje. Rusijos imperijai atitekusioje LDK teritorijoje buvo įvesti Rusijos pinigai – rubliai ir kapeikos. Tačiau ir šių pinigų vyravimo laikotarpis buvo ribotas. Įsitvirtinti rusų valdininkams Lietuvoje trukdė 1800-1815 m. vykę Napoleono karai ir 1830-1831 bei 1863-1864 metų sukilimai. Po Tado Kosčiuskos sukilimo nuslopinimo, buvo išlikęs noras vėl sukilti Lietuvos ir Lenkijos patriotams. Siekdami sureguliuoti užimtų teritorijų ūkio funkcionavimą, 1830-1831 metų sukilimo vadovybė nusprendė išleisti savo pinigus, kurie buvo išspausdinti 1,5,100 zlotų banknotai ir nukaldintos 2,5 zlotų bei 3 grašių varinės monetos.

  • Microsoft Word 651 KB
  • 2019 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (2840 žodžiai)
  • Universitetas
  • Irma
  • Finansų mokslo istorinė raida Lietuvoje
    10 - 3 balsai (-ų)
Finansų mokslo istorinė raida Lietuvoje . (2019 m. Vasario 17 d.). https://www.mokslobaze.lt/finansu-mokslo-istorine-raida-lietuvoje.html Peržiūrėta 2019 m. Rugsėjo 17 d. 21:53
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema