Finansų teisės dalykas sistema šaltiniai

Reguliavimo dalykas t.y. valstybės veikla kaupiant paskirstant ir panaudojant valstybės lėšas

Pavieniui FTN-os neatlieka FT-ei skirtų f-jų, todėl privaloma yra jų tarpusavio sąveika, t.y. kad jos viena kitą plėtotų, pildytų viena kitos veiksmingumą.

T.šaltinio nereikėtų tapatinti su teisinės minties šaltiniu. Egzistuoja 2 lygmenys:

TN-os šaltinis – tai įmonių interesai ir tuos interesus TN-omis paversiančios teisėkūros procedūros. TN-ų išorinis pavidalas yra TA, kur ta norma fizine prasme suformuluota ir iš pobūdžio sprendžiama apie TN-os jur.galios tipą.

Fundamentalusis – Konstitucija, kuri įtvirtina fin.veiklos šalyje pagrindus, t.p. aukščiausių v-ės ir vietos savivaldos institucijų kompetenciją v-ės savivaldos politikos vykdymo srityje. K-os 5 str rodo, kad valdžią L-oje vykdo seimas, prezidentas, teismas.

Seimo priimami aktai, t.y. įst-ai, kuriuose numatytos principinės fin.-teisinio pobūdžio nuostatos, t.y. vieningo finansinio, kreditinio, valiutinio reguliavimopagrindų nustatymas, įst-ai dėl pinigų emisijos, v-ės mokesčių, biudžeto ir rinkliavų.

Prezidento aktai – tai dekretai, kuriais reguliuojama fin.sistemos organizacija, jos funkcionavimas, v-ės finansinės stratefijos įgyvendinimas. Tokių aktų paskirtis yra suformuoti vieningą kadrų politiką finansų valdymo srityje, pvz., prezidento teisė teikti seomui v-ės kontrolierius, L-os banko kandidatūras.

Teisminės valdžios institucijų formuojamas precedentas ir praktika. Precedentas – tai elgesio taisyklė, atsirandanti ankščiau už įst-ų leidėjo valią. Prec-tai kaip teisės forma atsiranda, kai spendžiant teisme konkrečią bylą nėra normos aiškiai reglam-ios santykio dalyvių t. ir p. ar pozytyviosios t-ės norma prieštarauja teisei kaip subjektinių t. ir p. vienovei, reikalaujančiai vertinti visus lygiai. Tokiais atvėjais teismas priima sprendimą, vadovaudamasis bendraisiais t-ės principais, ir sukuria T.normą ad hoc t.y. konkrečiam atvėjui, kuria vėliau vadovaujasi kt.teismai. todėl prie šios rūšies priskirtini įv.lygių teismų sprendimai fin.veiklos reguliavimo klausimais. Tokie teismų sprendimai yra prieštaravimai tarp skirtingų lygių v-ės institucijų fin.valdymo srityje bei ekonominių ginčų sprendimo šaltiniai. Ir šie sprendimai tampa pagrindu taikyti atitinkamas sankcijas už FT pažeidimus.

Vietos savivaldos institucijų, kurios t.p. įgyvendina fin.f-as, sprendimai priimami tvirtinimo, veikimo srityse. Šiai kategorijai priskirtini vietines rinkliavas nustatanrys sprendimai.

FT normos – tai visuotinai privalomos elgesio taisyklės, reguliojančios F-T santykius, atsirandančius sudarant, paskirstant ir pasinaudojant v-ės fin.fondus t.p. kontroliuojančių veiklą.

Santykius kylančius v-ės fin.veiklos procese regul. FT normos t.y. jos visada susiję su fin. santykių reguliavimu bei kaip kt. T. šakų normos – tai rašytos elgesio taisyklės, kurias nustato v-ė, ir kurios pradeda galioti tiksliai įst-o nustatytu laiku, forma, griežtai nustatyta tvarka.

Svarbiausia FT ypatybė yra ta, kad ji yra valstybinio valdymo imperatyvinio charakterio t.y. v-ė nustato elgesio taisykles FT subj-ams fin.veiklos srityje.

FT normos pasireiškia įst-ų ir juos lydinčius aktus leidžiančių ir vykdančių institucijų valios išraiška bei visada turi materialųjį pagrindą.

FT normos nustato F-T santykių subj-ų t. ir p., aplinkybes, kurioms esant dalyviai įgyja tas t. ir p. bei numato A-ę už atitinkamus fin.pažeidimus.

FT norma yra imperatyvi, todėl ji yra neleidžianti pakeisti joje esamų sąlygų ir atitinkamų santykių tarp subj-ų. Normų kategoriškumas įv.institutuose yra skirtingas.

ypatinga jų taikymo sfera t.y. šios normos veikia tik v-ės finansų sferoje;

specifinis jų tikslas – užtikrinti tikslingą v-ės finansinių išteklių kaupimą, paskirstymą ir panaudojimą.