Fiskalinė politika samprata, tikslai, priemonės
Fiskalinė politika,tai iždo politika, kuria remiantis per mokesčius furmuojamos vyriausybės pajamos. Ją sukelia sureguliuoti vyriausybės išlaidas norint paveikti visuminę paklausą. Grynoji fiskalinė politika yra vyriausybės išlaidų ar mokesčių lygio pokytis, kurio nelydi pinigų kiekio padidėjimas. Fiskalinis dividentas, tai biudžeto perteklius, matuojamas nacionaliniu produktu, esant visiškam užimtumui. Fiskalinis mokestis, tai muito mokesčiai aprūpinantys vyriausybę pajamomis muitams, kurie skirti vietiniams gamintojams apsaugoti nuo užsienio konkurencijos.
Fiskalinis stabdis, vadinama tendencija didinti mokesčius, norint stabdyti pagrįstą visuminės paklausos afiskaline politika – vyriausybės galios daryti išlaidas ir imti mokesčius, kad galėtu stabilizuoti verslo ciklą, bent jau toks postuluojamas ketinimas. Terminas fiskalinė paimtas iš kasmetinės fiskalinios biudžeto rengimo praktikos. Biudžete vyriausybė pagal atskirus elementus nurodo savo išlaidas ir surenkamus mokesčius. Konkrečiau fiskalinė politika yra specialių įstatymų, kuriais keičiami mokesčiai arba išlaidos nustatymas. Fiskalinė politika yra vienas iš svarbiausių vyriausybės vykdomos ekonominės politikos svertų, leidžiančių užtikrinti šalies makroekonomikos pusiausvyrą. Be to, fiskalinė politika padeda įgyvendinti valstybės priskiriamas funkcijas perskirstant nacionalinio biudžeto pajamas tarp visų šalies gyventojų, ūkio subjektų bei veiklos sričių, atskleidžia pagrindinius vyriausybės tikslus ir prioritetus bei pastangas teikti visuomenei reikalingas viešąsias gėrybes, skatinti strukturinius pokyčius, ypač verslą, pasirengti dalyvauti es bendroje rinkoje. Jeigu ekonomika išgyvena nuosmūkį, faktinis nacionalinis produktas yra mažesnis už potencialųjį, vyriausybė įgyvendins fiskalinę politiką: didinti išlaidas ir mažinti mokescius, Vygdyti skatinamąją (ekspansinę) politiką. Didelės infliacijos metu reikia imtis priešingų veiksmų – ribojamosios (restrikcinės) politikos.
Faktiškai skatinamoji politika veiksmingesnė tada, kai vyriausybė turi biudžeto deficitą. Yra keletas dalykų, kurie kelia rūpestį fiskalinės politikos atžvilgiu.
Tai laikas, per kurį politika pradeda veikti. Reikia daug laiko, kol įstatymo projektas tampa įstatymu, o per tą laiką verslo ciklas gali būti jau susidorojęs su savo problemomis. Tada fiskalinė politika siekia ne to, ko reikia, ir ne tuo metu, kada reikia – tai yra nuosmukio metu įgyvendinama ribojamoji politika, o ekonomikos pakilimo metu – skatinamoji.
