Fizikos 1 semestro teorija

Darbo tema

Tvermės dėsniai mechanikoje kryžiažodis. Kūno judėjimas erdvėje. Slenkamasis judejimas. Tvermės dėsniai mechanikoje kryžiazodzio atsakymai. Tvermes desniai mechanikoje 1 kryziazodis. Tvermes desniai mechanikoje 1 atsakymai. Svyravimai 8 klasei konspektas. Fizikinis z. Uždaviniai lorenco transformacijos. Vgtu fizikos teorija.

Aprašymas / Turinys

Atskaitos sistema. Greitis. Pagreitis. Tangentinis ir normalinis pagreitis. Absoliučiai kieto kūno slenkamasis judėjimas. Slenkamojo judėjimo dinamika. Inercinės atskaitos sistemos. Mechaninė energija. Jėgų laukas. Potencialinės jėgos. Kinetinė energija. Potencinė energija. Energijos tvermės dėsnis mechanikoje. Sukamojo judėjimo kenematika ir dinamika. Kampinis greitis ir pagreitis. Ryšys tarp slenkamojo ir sukamojo jud kinematinių dydžių. Mechaninės sist jėgos ir judesio kiekio momentai. Inercijos momentas ir šteinerio teorema. Sukamojo judėjimo dinamikos pagr dėsnis. Judesio kiekio momento tvermės dėsnis. Besisukančio kūno kinetinė energija. Specialioji reliavytumo teorija. Galilėjaus, arba mechaninis, reliatyvumo principas ir transformacijos. Specialiosios reliatyvumo teorijos postulatai ir lorenco transformacijos. Lorenco transformacijos. Vienalaikiškumo reliatyvumas. Judančio kūno ilgis. Reliatyvistinis laiko tarpo pokytis. Ivykių intervalas. Greičių transformacija ir sudėtis. Reliatyvistinė dinamika. Reliatyvistinė kinetinė energija. Reliatyvistinė energija bei masės ir energijos sąryšis. Svyravimai. Harmoniniai svyravimai ir jų charakteristikos. Harmoninių svyravimų dif lygtis. Svyravimų lygties sprendinys. Harmoninių svyravimų greitis ir pagreitis. Harmoninio oscilatoriaus energija. Matematinė svyruoklė. Fizinė svyruoklė. Statmenų svyravimų sudėtis. Vienos krypties svyravimų sudėtis. Slopinamieji svyravimai. Priverstiniai svyravimai. Bangos. Bangų rūšys. Bangos lygtis. Bangų interferancija.

Ištrauka

Atskaitos sistema. Paprasčiausia materijos jud f, kai kūnai keičia savo padėtį erdvėje kitų kūnų atžv, vad mechaniniu jud. Tiriamų kūnų visuma vad mechanine sist. Jud vyksta erdvėje ir laike, todėl jo aprašymui būtina fiksuoti ir laiką. Nejudančių kūnų, kurių atžv tiriamas judėjimas ir laiką matuojančių laikrodžių visuma sudaro atskaitos sist. Sprendžiant jud užd daromi kai kurie supaprastinimai. Kūnas, kurio metmenų užd galime nevertinti, vad materialiuoju tašku. Kūnas, kurio deformacijos galime nevertinti, vad absoliučiai kietu k. Bet kokį kūno jud galima iškaidyti į dvi dedamąsias: slenkamąjį ir sukamąjį. Jud, kurio metu bet kuri tiesė susieta su kūnu išlieka lygiagreti pati sau vad slenkamuoju. Kai visi kūno taškai juda apskritimais, kurių centrai yra vienoje tiesėje vad sukimosi ašimi, jud vad sukamuoju. Kūno padėčiai erdvėje nusakyti dažniausiai naud stačiakampė koord sist. R=ix+jy+kz, x=x(t), y=y(t), z=z(t), r=r(t); eliminavus laiką gauname jud trajektoriją. Linija, kuria juda kūnas vad jud trajektorija. Poslinkis – vektorius iš trajekt pr į pb, dr=r-r0; kelias – trajektorijos ilgis.

Greitis. Tai vektorinis fizikinis dydis, apibūdinantis kūno jud greitumą ir kryptį. Jei kūnas per laiką dt nukeliavo iš m0 į m, tai vidut gr vad poslinkio vekt ir laiko santykiu.

Pagreitis. Tai vektorinis fizikinis dydis apibūdinantis greičio kitimo greitį. Dv=v-v0,

Tangentinis ir normalinis pagreitis. Kreivaeigio jud atveju dažnai naud koord sist susieta su pačiu jud kūnu. Šios sist viena ašis nukreipta kūno jud kryptimi, ty trajektorijos liestinės kryptimi, o ii – statmena pirmajai. Ašys atitinkamai vad: tangentine ir normaline. |t|=1, |n|=1:v=dvt+dvn; a=lim(dt®0)dv/dt=lim(dt®0)dvt/dt+ lim(dt®0)dvn/dt=at+an; at=dv/dt – greičio modulio kitimo sparta; an=v2/r – greičio modulio kitimo sparta; r=1/r; r – trajektorijos kreivumo sp; r yra atv dydis trajektorijos kreiviui r;r=lim(ds®0)dj/ds, r=dj/ds, [r]=1m-1; a=at+an=(dv/dt)t+(v2/r)n; a=sqrt((dv/dt)2+(v2/r)2).

Absoliučiai kieto kūno slenkamasis judėjimas.