Fizikos 2 koliokviumo medžiaga

Molekulinė fizika nagrinėja m-gos savybes ir sandarą remdamasi eksperimentais ir stebėjimais pagrįstais teiginiais: 1)kūnai susideda iš atomų. Atomai chemiškai jungdamiesi vieni su kt sudaro mlk. Molekulė – mažiausia m-gos dalelė, turinti visas jos savybes. 2)visų kūnų mlk ir atomai dalyvauja chaotiškame šiluminiame jud. 3)tarp mlk veikia traukos ir stūmos jėgos. Molekulinė kinetinė teorija aiškina įv kūnų savybes, stebimas eksperimantiškai (t-rą, slėgį ir kt), kaip mlk poveikio rezultatą. Tam naudojami statiniai metodai, kurie nenagrinėja atskirų mlk jud, o tik tuos dydžius, kurie charakterizuoja didelio dalelių sk judėjimą. Molekulinė kinetinė teorija dar vad statistine fizika. Šios teorijos pagr sudaro kinetinė dujų teorija. Kiekv reiškinys turi rpiežastį, ty jį sukelia kitas reiškinys. Ryšys tarp reiškinių gali būti esminis, pasikartojantis, kitaip vad vidiniu, ir gali būti išorinis, neesminis, šalutinis, atsirandantis atsitiktinai sutapus aplinkybėms. Dėsniu ar dėsningumu vad vidinį reiškinių ryšį ir sąlygotumą. Būtinumas – tai pastovus ir esminis tikrovės reiįkinių, įvykių, procesų, objektų ryšys, kurį lemia visa ankstesnio jų vystymosi eiga. Atsitiktinumas – tai, kas atitinkamomis sąl gali įvykti, o gali ir neįvykti. Dinaminis dėsningumas yra tokia priežastinio ryšio forma, kai duotoji sist būsena vienareikšmiškai lemia visas vėlesnes jos būsenas. Dinaminis dėsningumas reiškia vienareikšmišką priklausomybę tarp priežasties ir pasekmės.