Fiziologijos pagrindai


Kraujo fiziniai rodikliai kraujo kiekis klampumas spalva , kvapas skonis hematokrito verte. Kraujo plazmos chemine sudetis vanduo , baltymai , ju funkcijos. Kraujo plazmos gliukoze. Kraujo plazmos nebaltymines azotines medziagos lipidai , mineralines medziagos. Ju funkcines reiksmes Mineralinės medžiagos. Kraujo osmosinis ir onkotinis slegiai. Ju santykinis pastovumas reiksme. Kraujo ph , jo santykis pastovumas reiksme. Acidoze ir alkaloze. Ju funkcine reiksme kiekis. Galimi fiziologiniu normu pokyciai. ENG MVC MCH MCHC rodikliu charakteristika. Hemoglobinas ir jo junginiai. Ju reiksme. Hb kiekis kraujyje. Leukocitai , ju rusys kiekis funkcijos. Diferencinis leukocitu skaiciavimas. Galimi fiziologiniu normu pokyciai. Trombocitai. Ju kiekis funkcine reikme. Fiziologiniu normu pokyciai. Kraujagysliniai ir ploksteliniai veiksniai. Kraujo kresejimas antrine hemostaze. Fibrinolize. Organizmo vidine terpe. Jos reiksme ir funkcijos. Homeostaze homeoreze homeomorfoze. Ivardinkite endokrinines liaukas. Charakterizuokite jas topografiniu kilmes atzvilgiais nurodyti ju ypatumus bei funkcinius sutrikimus afunkcija hiperfunkcija hipofunkcija. Charakterizuoti hormonus chemines prigimties savybiu , poveikio organizmui atszilgiais. Baltymines , steroidines kilmes hormonu veikimo mechanizmai. Pasmegenines liaukos priekines vidurines ir uzpakalines daliu hormonai ir ju poveikis. Kankorezines liaukos epifizes hormonas. Uzkrucio liaukos hormonai. Ju poveikis. Skydliaukes ir prieskydiniu liauku hormonai. Ju funkcine reiksme. Antinksciu zievines ir serdines daliu hormonai. Ju funkcine reiksme. Kasos gaminami hormonai , ju fiziologine reiksme. Lytiniu liauku gaminami hormonai vyriski ir moteriski hormonai irju poveikis.


Suauges zmogus turi apie 5litrus kraujo, taisudaro 5-8proc kuno svorio. Kraujas atrodo raudonos spalvos. Kraujas yra klampus.lipnus, suroko skonio, specifinio kvapo skystis.  Hematokritas yra kraujo plazmos santykis su bendru kraujo ląstelių kiekiu; (norma 36-48 proc. bendro kraujo kiekio)

Kraujo plazma sudaro 55proc kraujo turio. Dizdiausia dali sudaro vanduo(90proc) o kidali dalis organines ir neorganines medziag(10)

Nuo baltymo albumino priklauso plazmos koloidinis slegis. Jie lengvaijungiasi i kompleksus su hormonais,vaistais, ir kitomis i krauja patekusiomis medziagomis, ir tokiu budu sios medziagos isnesiojamos po visa kuna.Globulinai dalyvauja vykstant medziagu transportui,kraujo kresejimo ir imuninese reakcijose.Fibrinogenas yra svarbus kraujo kresejimo baltymas.

Gliukoze-svarbi kraujo sudetine dalis. Jos kraujyje yra 3,3-5,5mol/l.Tai vertinga,greitai lasteliu pasisavinama energetinemedziaga. Gliukozes kieki kraujyje reguliuoja kasos hormonai-insulinas, gliukagonas.

4.kraujo plazmos nebaltymines azotines medziagos: lipidai, mineralines medziagos. Ju funkcines reiksmes

Kraujo ph-7,2 -7,6. Tai mazai svyruojanti homeostazine konstanta. Jos pastovuma reguliuoja buferines sistemos: karbonatine, fosfatine, baltymine ir hemoglobinine. Pastaroji yra svarbiausia ir lemia 80 proc kraujo ph.

pernesa o2 is plauciu i lasteles ir audiniu, o co2 is lasteliu ir audiniu i plaucius

medziagu apykaitos metu susidariusias nereikalingas medziagas nunesa i salinimo organus: inkstus, prakaito liaukas,plaucius

Vyro kraujo litre yra apie 4-5-kart1012, moteru 3,9-4,7kart1012 eritrocitu. Eritrocito pagrindei e funkcine dalis yra hemoglobinas. Jis sudaro apie 90 proc eritrocito mases ir dalyvauja duju apykaitos ir audiniu kvepavimo procesuose.

Eritrocitu skaicius arba hemoglobino koncentrac kraujyje sumazejo dazniausiai sergant anemija,kurios pobudi padeda ivertinti 3 dydziu matavimai:

Hb plauciu kapiliaruose su deguonimi sudaro nepatvaru jungini oksihemoglobina,suskylanti audiniuose i O2 ir Hb. Audiniuose hb, prisijjunges O2 ,sudaro karbohemoglobina. Hemoglobinas gali jungtis su smalkemis(CO), sudarydamas karboksihemoglobina, o su nitratais- methemoglobina.Sie junginiai yra pavojingi gyvybei, nes trukdo hb jungtis su O2.Vyru kraujyje yra 130-160g/l o mmoteru 120-140g/l

Kraujo litre yra 4,8kart109 leukocitu.Leukocitai pagal citoplazmos grudetuma skirstomi i grudetuosius ir negrudetuosius.Grudetieji (granulocitai) pagal gebejima dazytis sarminiai, rugstieji bei neutraliais dazais atitinkamai vadinami bazofilais,eozinofilais ir neutrofilais. Negrudetieji(agranulocitai)-limfocitai ir monocitai. Leukocitai geba judeti ameboidiniais judesiais ir pro tarplastelinius tapus gali prasiskverbti i audinius,todel aktyviai dalyvauja uzdegiminese reakcijose. NEUTROFILAI IR MONOCITAI fagocituoja svetimkunius:padedant fermentams juos apgaube suvirskina. Bazofilai ir eozinofilai turi daug e imonuglobulino receptoriu, todel dalyvauja alerginese reakcijose.Eozinofilai pasizymi ir antiparazitiniu veikimu. Imuninese,apsauginese,organizmo reakcijose dalyvauja ir limfocitai.

Kraujo litre trombocitu yra 150-400kart109.Jie suardomi kepenyse ir bluznyje. Trombocitai sintezuoja kraujo kresejimo faktorius,fiziologiskai aktyvias medziagas.Trombocitai prilipdami prie pazeistos kraujagysles sieneles sudaro kresuli kuris sustabdo kraujavima.

  • Microsoft Word 26 KB
  • 2018 m.
  • Lietuvių
  • 8 puslapiai (2598 žodžiai)
  • Kolegija
  • Agnė
  • Fiziologijos pagrindai
    10 - 1 balsai (-ų)
Fiziologijos pagrindai . (2018 m. Spalio 11 d.). https://www.mokslobaze.lt/fiziologijos-pagrindai.html Peržiūrėta 2018 m. Spalio 18 d. 12:21
×