Gajus Julijus Cezaris



Pr kr.
Antrame amžiuje pr. Kr. Pačioje romoje nuo 133 m. Pr. Kr. Prasidėjo ilgas betvarkės periodas.
J. Cezaris kilęs iš senos romos patricijų julijų giminės. Baigęs karinę tarnybą (81 – 79 m. Pr. Kr. ) bei retorikos studijas rodose (76 –73 m. Pr. Kr. ), gavo gerą išsilavinimą ir jaunystėje įsijungė į politinį gyvenimą. Buvo paskirtas aukšto rango valdininku (kvestoriumi) ispanijoje. Pirkdamas balsus, tapo ediliu (65 m. Pr. Kr. ), didžiuoju pontifiku (62 m. Pr kr. ). 62 m. Pr. Kr. J. Cezaris tapo vietininku (proteriumi) ispanijoje. 60 m. Pr. Kr. Pabaigoje j. Cezaris sukūrė vadinamąjį triumviratą su pompėjumi bei marku licinijumi krasu. 59 m. Pr. Kr. Jis išrinktas konsulu, Pasiekė aukščiausias valstybines pareigas, kuriomis romos respublika kasmet apdovanodavo du žmones. 58 m. Pr. Kr. Trisdešimt dvejų metų julijus buvo paskirtas valdyti tris užsienio provincijas, pavaldžias romai: kisalpiną, galiją (šiaurės italiją), ilriką (šiandieninės jugoslavijos pakrantės regionus) ir narboną galiją (pietinę prancūzijos pakrantę). Be to, tuo metu jis vadovavo keturiems romėnų legionams – maždaug dvidešimčiai tūkstančių vyrų.
58 – 51 m. Pr. Kr. Cezaris su šiomis pajėgomis užkariavo beveik visą likusią galiją – regioną, kurį šiandien užima prancūzija, belgija, dalis šveicarijos, vokietijos ir olandijos. Nors jo pajėgos labai sumažėjo, cezariui pavyko visiškai sutriuškinti galų gentis bei prijungti visą teritoriją prie reino upės romos dominijų. Nuo 55 m. Iki 53 m. Pr. Kr. Surengė du karo žygius į didžiąją britaniją bei du kartus persikėlė per reiną. 52 m. Pr. Kr. J. Cezaris numalšino visą galiją apėmusį sukilimą, kuriam vadovavo kunigaikštis verzingetoriksas. 49 m. Pr. Kr. , pasiūlius pompėjui, senatas pareikalavo, kad j. Cezaris paleistų savo kariuomenę. Be to, grįžusiam į romą grėsė kaltinimas piktnaudžiavimu valdžia. Tai paskatino j. Cezarį peržengti rubikoną – jo provincijos sieną žyminčią upę – ir pradėti pilietinį karą. Per du mėnesius jis užgrobė visą italiją, pavergė ispaniją bei siciliją. 48 m. J. Cezaris tesalijoje įveikė pompėjų. 47 m. Kleopatrą paskyrė egipto karaliene, o mažojoje azijoje žaibiškai numalšino farnako ii sukilimą. Taip j. Cezaris tapo vienvaldžiu.
Galijos užkariavimas cezarį, kuris jau buvo ryški politinė figūra, padarė populiariu didvyriu romoje – jo politinių oponentų nuomone, pernelyg populiariu bei įtakingu. Pasibaigus jo karo žygiui, romos senatas įsakė cezariui grįžti į romą be armijos.