Gamtos apsauga
Žmogus suvartoja didelę dalį žemės išteklių ir sukuria daugybę žalingų atliekų bei teršalų.
Lietuvos gamta mūsų šalies gamta labai įvairi. Orai Lietuvoje dažnai keičiasi. Gamta iškrečia ir kitų pokštų.
Tarša keičia gyvosios gamtos cheminę pusiausvyrą. Žmogus sukuria gausybę įvairių teršalų - buitinių šiukšlių, nutekamųjų vandenų, žalingų cheminių medžiagų ir kitokių atliekų. Vieni teršalai patenka į atmosferą, kiti verčiami į sąvartynus, treti nuteka į upes. Ilgalaikė atliekų daroma žala dažnai yra nežinoma. Prieš 300-400 metų upės buvo gerokai švaresnės negu dabar. Jas imta smarkiau teršti tik prasidėjus pramonės perversmui. Teršė jas ir į miestus susibūrę žmonės, ir pramonė. Ji, beje, teršė upes vis labiau ir labiau. Xix amžiaus pradžioje per didžiuosius miestus tekančios mažesnės upės jau buvo ganėtinai smarkiai užterštos. Prasčiausia padėtis buvo anglijoje.
Kurios upės iš tiesų užterštos? į šį klausimą ne taip jau paprasta atsakyti. Juk ir natūralūs vandenys chemiškai niekuomet nebūna švarūs: net ir mažiausio kalnų upelio vandenyje visuomet būna ištirpusių mineralinių medžiagų.
Mūsų upės lėtos, bet tekėdamos daro daug gražių vingių – kilpų. Jos labiausiai išvagoja žemaitiją. Jeigu sudėtume visų Lietuvos upių ir upelių ilgį, būtų net 27500 km ir jomis apjuostume daugiau nei puse žemės rutulio.
švariose upėse pilna gyvybės. Prie akmenų prisitvirtinusios sraigės, vinguriuoja dėlės, ropoja vandens vabzdžiai. Rudenį neršti atplaukia šlakiai ir taškuotosios lašišos. Jos padeda ikrus į išraustas duobutes ir užžeria žvyru. Pavasarį išsiritęs mailius plaukia jūros link.
Upėmis tekantis gėlas vanduo visuomet buvo reikalingas ir žmogui ir žvėriui ar gyvuliui. Prie upių visada būdavo gaunamas didesnis derlius, nuo seno jų pakrantėse kurdavosi miestai ir kaimai. Ir žmogus ilgus amžius labai vertino upę ir žiūrėjo, kad jos niekas neterštų. Senais laikais persijos imperijoje šiukšlių, mėšlo ar išmatų mėtymą į upes to meto religija laikė didele nuodėme ir ją prilygindavo dievybės išniekinimui. Mozės skelbiamos higienos taisyklės irgi draudė į upes versti šiukšles ir teigė, kad jas reikia užkasti į žemę. Viduriniais amžiais visos senovės laikų higienos taisyklės visai užmirštos: šiukšles, išmatas k1937 metais Lietuvoje įsteigtas pirmasis žuvinto rezervatas. Čia stebimas paukščių gyvenimas, jie žieduojami. Ežere ir pelkėse peri daugiau kaip 200 rūšių sparnuočių.
