Gamtos reikšmė literatūroje


Gamtos reikšmė literatūroje.


Gamta, nors ir egzistuoja nepriklausomai nuo žmogaus, visada apžvelgiama iš žmogaus pozicijos, nes būtent žmogus tuos santykius su gamta pats ir kuria, ir vertina. Skirtingų laikotarpių literatūra atskleidžia nevienodas gamtos vertinimo pozicijas, todėl vaizduoja skirtingus individo ir gamtos santykius. Glaudžiausias žmogaus ir gamtos santykis išlaikomas kūriniuose, pagrįstuose agrarine pasaulėjauta, bėgant laikui tas santykis kinta, žmogus, nors ir tapatinasi su gamta, dažnai neberanda dvasios ramybės, o yra kankinamas abejonių. Remdamasi Juozo Tumo – Vaižganto apysaka ,,Dėdės ir dėdienės”, Kristijono Donelaičio epine didaktine poema ,,Metai“, Antano Baranausko lyrine romantine poema ,,Anykščių šilelis“, aptarsiu, koks žmogaus ir gamtos santykis išryškėja skirtingų laikotarpių kūriniuose.

Gamta ir žmogus – tai ne du atskiri pasauliai. Jie priežastingai susipynę tarpusavyje: gamta ugdo žmogų, daro įtaką jo formavimuisi. Būtent tokius žmogaus ir gamtos ryšius vaizduoja Lietuvos rašytojas, literatūros istorikas, kritikas ir visuomenės veikėjas Juozas Tumas – Vaižgantas. Jo kūryboje nuolatos svarstomas santykis tarp žmogaus ir gamtos, tarp gamtos ir tautos. Žmogaus gyvenimą Vaižgantas vaizduoja gamtoje, žmogus suvokiamas kaip jos dalis. Tai puikiai atsispindi apysakoje „Dėdės ir dėdienės“.

  • Microsoft Word 16 KB
  • 2021 m.
  • Lietuvių
  • 2 puslapiai (828 žodžiai)
  • Gimnazija
  • Simona
  • Gamtos reikšmė literatūroje
    10 - 2 balsai (-ų)
Peržiūrėti darbą
Gamtos reikšmė literatūroje. (2021 m. Balandžio 13 d.). https://www.mokslobaze.lt/gamtos-reiksme-literaturoje.html Peržiūrėta 2021 m. Gegužės 13 d. 12:01
Peržiūrėti darbą
×
41 mokytojas prisijungę laukia tavo klausimo