Gamyba ir marketingas
Nė akimirkai nenutraukdama savo pastangų tenkinti mūsų poreikius, ūkinė visuomenė užsiima tuo, kad daro prieinamus ir perdirba į tinkamas vartoti formas gamtos išteklius. Apdirbama žemė, auginami gyvuliai, kasamos anglys, geležis paverčiama laivais ir mašinomis ir dar kuriama tūkstantis ir vienas daiktas, kad kiekvienas iš mūsų, kas gali užsimokėti, galėtų gauti reikiamų prekių ir paslaugų.
Visa ši veikla, kurios tikslas yra patenkinti žmonių poreikius, sudaro gamybą, o jos rezultatas yra pasiūla, susidedanti iš: a)vartojimo reikmenų ir įvairių asmeninių paslaugų, kurios tiesiogiai patenkina poreikius, bei b)gamybos priemonių ir komercinių paslaugų, kurios netiesiogiai patenkina žmonių poreikius.
Kadangi gamyba reikalinga tam, kad būtų tenkinami poreikiai, tai iš čia išeina, jog ji kuria naudingumą.
žmonės, teikiantys paslaugas, kurios tiesiogiai arba netiesiogiai tenkina mūsų poreikius, yra ekonomine prasme tokie patys gamintojai kaip ir tie, kurie gamina materialines gėrybes.
Jei ištirsime visus veiksnius, įtraukiamus į bet kurio produkto gamybą, tai įsitikinsime, kad jie gali būti skirstomi į tris grupes, ekonomistų vadinamas gamybos veiksniais: žemę, darbą ir kapitalą. Nesudėtinga gamyba vyksta naudojant tik du iš trijų veiksnių - žemę ir darbą; esant sudėtingai gamybai naudojami visi trys veiksniai ir dar koordinuojantis veiksnys, kuris paleidžia veikti tuos tris veiksnius, kontroliuoja ir reguliuoja juos bei garantuoja jų efektyvų ir pelningą veikimą. Šis veiksnys yra verslumas, arba iniciatyva.
Ekonomistai naudoja sąvoką žemė nusakyti ne tik pačiai žemei, kaip vietai namui ar fabrikui pastatyti, bet apibūdinti viską kad yra gamtos duota, Visus gamtos išteklius - natūraliąsias dirvos savybes, mineralines iškasenas, augaliją, žuvis,gyvūniją, saulės šviesą, vėją, vandenis. Visa tai, kas reikalinga mūsų reikmėms patenkinti, galiausiai priklauso nuo gamtos, nors, kol mes pasinaudojame jos dosnumu, paprastai turime dar įvairiai jai pagelbėti.
Turtingas neliestas dirvožemis iš pradžių duoda gausų derlių dedant labai mažai pastangų. Jis gali būti įdirbamas santykinai mažomis darbo ir išlaidų sąnaudomis ir teiks daug maisto produktų. Tačiau gamtos dosnumas nėra beribis. Peržengus tam tikrą ribą, gamta tampa šykšti, išgauti tada jos turtus darosi vis sudėtingiau ir brangiau. Po kiek laiko nesunku pastebėti, kad tokios pačios darbo ir pinigų išlaidos duoda mažėjantį rezultatą. Nuolat kartojamas to paties žemės ploto tręšimas duoda mažėjantį rezultatą.
