Gelžbetoninių konstrukcijų būklės nustatymas


Kauno technologijos universitetas. Gelžbetoninių konstrukcijų būklės nustatymas.


Paveikslėliuose pavaizduota keletas gelžbetoninės konstrukcijos defektų, atsiradusių dėl laiku nepastebėto betono atitrūkimo nuo armatūros, ko pasekoje betonas atitrūko nuo konstrukcijos ( pav 2).

Norint išvengti galimų katastrofų ir laiku pastebėti galimus defektų atsiradimus reikia reguliariai tikrinti konstrukcijos būklę, tam naudojami metodai skirstomi į dvi pagrindines grupes: elektrocheminiai metodai ir neelektrocheminiai metodai.

Iš statinių metodų vienas iš labiausiai paplitusių metododų yra pusiau mobilusis metodas ( half-cell method).

Elektromechaninio elektrinio metodo esmė yra tokia kad per gelžbetoninę armatūrinę konstrukciją paleidžiama elektros srovė, sukuriama elektrinė grandinė. Paleidus srovę stebimi gauti rezultatai ir lyginami su prieš tai išmatuotais rezultatais. Šis būdas taikomas itin retai, nes tokią patikrą dažniausiai turi vykdyti viena firma, kad galėtų lyginti kas kart gaunamus rezultatus su prieš tai buvusiais, be to tai atliekantis inžinierius turi būti gerai įgudęs, kad galėtų nustatyti esamą būklę. Lyginant šį metoda su prieš tai nagrinėtu tai elektrinis metodas yra sudėtingesnis bei brangesnis.

tose vietose ( kur balta spalva) armatūra ir betonas yra nesukibę, dėl to galima kelti prielaida, ket ten gali būti prasidėjusi korozoja ar koks nors kitas defektas. Iš pažiūros šis metodas atrodo nesudėtingas bei lengvai atliekamas, tačiau taip nėra. Gelžbetoninių konstrukcijų tyrimui pradėtas naudoti visai neseniai nors pastaraisiais metais kaina pakrito, tačiau lyginant su kitais metodais jis vis dar yra labai brangus

Viena gandinės dalis turi būti prijungiama prie gelžbetonio armatūrinės konstrukcijos,o kita dalis siunčia elektrinius impulsus. Kaip jau žinome, norint kad geriau sukibtų su betonu bei jos neveiktų korozija, armatūra yra ištepama tam tikru skysčiu (skystu stiklu, padengiama sulfatais ar pan.), kuris silpniau praleidžia elektros srovę nei gryna armatūra, todėl tose vietose kur betonas nesukimba su plienu prasideda korozija. Tiriant objekta impulsiniu metodu bei aptikus nesukibimo vietų daviklio rodmenys pakyla panašiai kaip pirmam nagrinėjamam metode. Naudojant šį metoda nėra būtinas labai įgudęs inžinierius, metodas palyginus nėra brangus ir gan plačiai naudojamas.

  • Microsoft Word 3255 KB
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (1694 žodžiai)
  • Universitetas
  • Mantas
  • Gelžbetoninių konstrukcijų būklės nustatymas
    10 - 3 balsai (-ų)
Gelžbetoninių konstrukcijų būklės nustatymas. (2016 m. Spalio 10 d.). https://www.mokslobaze.lt/gelzbetoniniu-konstrukciju-bukles-nustatymas.html Peržiūrėta 2019 m. Rugsėjo 18 d. 09:22
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema