Kokia tai geografinė zona?

Tai vadinama Drėgnųjų atogrąžų miškų zona.

Si geigrafine zona vadinama: dregnouju atogražų miško zona

Aš manau , kad tai geografinė zona vadinama Drėgnųjų atogrąžų miškų zona.

Tai vadinama ,,Drėgnųjų atogrąžų miškų zona''.

Geografinė zona vadinama Drėgnųjų atogrąžų miškų zona. ;)

Šios geografinės zonos pavadinimas yra drėgnieji ątogrąžų miškai.

Tai drėgnųjų atogrąžų miškų zona.

Drėgnųjų atogrąžų miškų zona vadinasi

Ši zona vadinama Drėgnųjų atogrąžų miškų zona.

Mano manymu, ši geografinė zona vadinama Drėgnųjų atogrąžų miškų zona

Manau, kad atsakymas yra Drėgnųjų atogrąžų miškų zona.

Manau, kad teisingas atsakymas yra Drėgnųjų atogrąžų miškų zona.

Drėgnųjų atogrąžų miškų zona. :)

Zona - drėgnieji atogrąžų miškai. 

Ši zona vadinama atogrąžų geografine zona 

Tai - drėgnųjų atogrąžų miškų zona.

Manau, kad drėgnųjų atogrąžų miškų zona.

Ši zona yra drėgnųjų atogražų miškų zona. 

Ši zona yra vadinama: drėgnųjų atogrąžų miškų zona.

Geografinė zona: Drėgnieji pusiaujo miškai

Ši geografinė zona yra vadinama: Drėgnaisiais atogrąžų miškais.

Drėgnieji atogrąžų miškai (Pietų Amerikoje žinomi kaip selva) – gamtinis biomas, vyraujantis pusiaujo, subekvatorinėje, atogrąžų, kartais ir subtropinėje juostoje. Susidaro esant labai dideliam kritulių kiekiui ir aukštai, visus metus pastoviai temperatūrai. Pasižymi augalijos ir gyvūnijos gausa (2/3 planetos floros ir faunos įvairovės). Išplitę Centrinėje Afrikoje, Pietų Amerikoje (daugiausiai Amazonijoje) ir Centrinėje Amerikoje, Indijoje, Pietryčių Azijoje, Malajų salose, vietomis Australijoje ir Okeanijoje (daugiausia Melanezijoje ir Havajuose).

Augalija labai vešli ir gaji, išsidėsčiusi ardais. Medžiai labai aukšti, o pažeme auga krūmų ir vijoklių sąžalynai. Gyvūnija gausi. Medžiuose gyvena įvairūs paukščiai ir smulkūs bei nemaži žinduoliai. Vandens telkiniuose – žuvų, roplių, varliagyvių įvairovė. Milijonai vabzdžių rūšių.

Tai drėgnieji atogrąžų (pusiaujo) miškai.

Drėgnieji atogrąžų miškai auga tarp šiaurės ir pietų atogrąžų, drėgnose srityse. Didžiausią plotą apima Pietų Amerikoje – Amazonės upės baseine, kur šie miškai vadinami selva. Amazonės miškų plotas viršija 6 mln. km². Afrikoje didelis jų masyvas, vadinamas hilėja, yra žemyno viduryje – Kongo upės baseine. Drėgnųjų atogrąžų miškų mažesni plotai Azijos pietryčiuose (Malajų salyne, Filipinuose, Indokinijos pusiasalyje) ir vidurio Amerikoje.

Drėgnieji pusiaujo miškai paplitę pusiaujo klimato juostoje. Šiam klimatui būdinga aukšta oro temperatūra (26–27°C) ištisus metus, nedidelė metų temperatūros amplitudė, labai didelis kritulių kiekis (>2000 mm), konvekcinės liūtys prapliumpa apie 250 dienų per metus (dažniausiai antroje dienos pusėje), didelis oro drėgnumas (90–100%), iš ryto dažni rūkai.

Drėgnieji pusiaujo miškai yra visžaliai, tankūs, jiems būdinga didžiulė augalų įvairovė. Viename hektare gali augti iki 200 skirtingų medžių rūšių, bet kurį mėnesį čia apstu žydinčių arba vaisius nokinančių ir sėklas brandinančių medžių, miškas auga keliais ardais, aukščiausi medžiai siekia 60 ir daugiau metrų. Medžių lapai dažnai turi lašėjimo smailių vandens pertekliui greičiau nuvarvėti, didesni medžiai turi atraminių šaknų, kurios paremia kamieną, kad medis nenuvirstų. Po miško skliautu tamsoka ir tvanku, žemės paviršius glitus, dažnai pelkėtas, labai daug lianų ir epifitų.

Drėgnieji pusiaujo miškai pasižymi didžiausia pasaulyje gyvūnų rūšių įvairove, labai daug gyvenančių medžiuose (pvz., beždžionių). Pietryčių Azijos džiunglėse gyvena orangutanų, gibonų, tigrų, leopardų, raganosių. Afrikos hilėjoje esama gorilų, šimpanzių, dramblių, okapijų (kanopiniai gyvūnai, giminiški žirafoms). Amazonės selvoje gyvena jaguarų, tinginių.

Drėgnieji atogrąžų miškai Pietryčių Azijos-Australazijos (įskaitant dalį Indostano, šiaurinius ir šiaurės rytinius Australijos žemyno pakraščius, Papua salą ir dalį aplinkinių Okeanijos salų).

Drėgnieji atogrąžų miškai ten auga bananai ir kokosai , krito daug krituliu ,daug gyveno įvairiu gyvunų