Tai drėgnieji atogrąžų (pusiaujo) miškai.
Drėgnieji atogrąžų miškai auga tarp šiaurės ir pietų atogrąžų, drėgnose srityse. Didžiausią plotą apima Pietų Amerikoje – Amazonės upės baseine, kur šie miškai vadinami selva. Amazonės miškų plotas viršija 6 mln. km². Afrikoje didelis jų masyvas, vadinamas hilėja, yra žemyno viduryje – Kongo upės baseine. Drėgnųjų atogrąžų miškų mažesni plotai Azijos pietryčiuose (Malajų salyne, Filipinuose, Indokinijos pusiasalyje) ir vidurio Amerikoje.
Drėgnieji pusiaujo miškai paplitę pusiaujo klimato juostoje. Šiam klimatui būdinga aukšta oro temperatūra (26–27°C) ištisus metus, nedidelė metų temperatūros amplitudė, labai didelis kritulių kiekis (>2000 mm), konvekcinės liūtys prapliumpa apie 250 dienų per metus (dažniausiai antroje dienos pusėje), didelis oro drėgnumas (90–100%), iš ryto dažni rūkai.
Drėgnieji pusiaujo miškai yra visžaliai, tankūs, jiems būdinga didžiulė augalų įvairovė. Viename hektare gali augti iki 200 skirtingų medžių rūšių, bet kurį mėnesį čia apstu žydinčių arba vaisius nokinančių ir sėklas brandinančių medžių, miškas auga keliais ardais, aukščiausi medžiai siekia 60 ir daugiau metrų. Medžių lapai dažnai turi lašėjimo smailių vandens pertekliui greičiau nuvarvėti, didesni medžiai turi atraminių šaknų, kurios paremia kamieną, kad medis nenuvirstų. Po miško skliautu tamsoka ir tvanku, žemės paviršius glitus, dažnai pelkėtas, labai daug lianų ir epifitų.
Drėgnieji pusiaujo miškai pasižymi didžiausia pasaulyje gyvūnų rūšių įvairove, labai daug gyvenančių medžiuose (pvz., beždžionių). Pietryčių Azijos džiunglėse gyvena orangutanų, gibonų, tigrų, leopardų, raganosių. Afrikos hilėjoje esama gorilų, šimpanzių, dramblių, okapijų (kanopiniai gyvūnai, giminiški žirafoms). Amazonės selvoje gyvena jaguarų, tinginių.
2019 m.
