Geologijos klausimai ir atsakymai


Žemės kilmė , sandara , kitimo dėsningumai. Tektoninių plokščių judėjimas. Ugnikalnių veikla ir jos rezultatai. Mineralų fizinės savybės kietumas , blizgesys. Mineralų susidarymo dėsningumai , klasifikacija , charakteringieji mineralai deimantas , malachitas. Uolienos ir jų klasifikacija. Grūdinė , grūdėta. Inžineriniai geologiniai tyrinėjimai. Sniego ir ledo geologinis darbas. Ledynų geologinis darbas. Morena. Tirpstančio ledo , ledyno vandens darbas. Požeminių vandenų poveikis uolienoms. Karstas. Gruntai ir jų savybės. Tekančio vandens geologinis darbas. Eliuviniai ir eoliniai vėjo suformuoti gruntai. Hidrogeologijos pagrindai. Požeminiai vandenys. Gruntinis vanduo. Aeracijos zona. Tarpsluoksninis vanduo. Tarpsluoksninio vandens spūdis. Inžinerinio geologinio pjūvio sudarymo principai. Gręžinių stulpeliai.


Mineralais vadinami gamtiniai kūnai, susidarantys, vykstant fiziniams-cheminiams procesams Žemės plutoje ir jos paviršiuje. Mineralų genezę, struktūrą, cheminę sudėtį nagrinėja mokslas, vadinamas mineralogija.

Žemės plutoje yra apie 7000 mineralų ir jų atmainų. Dauguma jų sutinkama labai retai.

Metamorfogeniniai -pasikeičia anksčiau susidarę endogeniniai bei egzogeniniai mineralai ir uolienos. Šie procesai vyksta 6-10 km gylyje, kur esti aukšta temperatūra ir didelis slėgis, iš magmos židinių kyla dujos ir garai. Nors temperatūra ir aukšta, bet medžiaga ten nesilydo. Metamorfizmo zonoje mineralai ir uolienos persikristalizuoja.

Magminės uolienos susidaro iš magmos, jai auštant. Priklausomai nuo to, kur susidaro magminės uolienos, jos skirstomos į:

Stikliška (amorfinė) – susidaro, kai į paviršių išsilieja labai karšta lava, kuri dar nepradėjo kristalizuotis gilumoje, todėl visiškai nespėję išsikristalizuoti mineralai sudaro vienalytę stiklo pavidalo masę. Ši struktūra būdinga efuzinėms uolienoms, kurios susidaro Žemės paviršiuje greitai stingstant lavai

Nuosėdinės uolienos susidaro dėl fizinių, mechaninių, cheminių ir biocheminių procesų, vykstančių paviršinėje Žemės plutos zonoje. Šie procesai vyksta vandens baseinuose ir sausumoje. Dalis nuosėdinių uolienų formuojasi iš magminių, nuosėdinių bei metamorfinių uolienų dūlėjimo produktų Žemės paviršiuje. Kita dalis nuosėdinių uolienų susidaro vandens telkiniuose cheminių ir biocheminių procesų metu nusėdant dugne. Pagal vyraujantį mineralinių ir organogeninių darinių nusėdimo būdą (susidarymo sąlygas) uolienos yra skirstomos į nuotrupinės, chemogeninės, biocheminės ir biogeninės kilmės uolienas.

Hipergenezė (irimas) – kai irstant uolienoms atsiranda medžiaga, iš kurios vėliau susidaro nuosėdos.

2. Statinis zondavimas (Cone penetration test - CPT), kūginė penetracija.

3. Dinaminis zondavimas (Standard penetration test - SPT), dinaminė penetracija.

Esant neigiamai temperatūrai, vanduo Žemės paviršiuje būna ledo ir sniego pavidalo. Pakilus temperatūrai daugiau, kaip 0 ºC sniegas gali išsilaikyti tik aukštuose kalnuose.

Riba virš kurios išsilaiko sniegas ir ledas vadinamas amžinojo sniego riba.

Aukštuose kalnuose ilgainiui kaupiasi sniegas ir susidaro šlaituose kabantys karnizai. Netekusios pusiausvyros, sniego masės slenka kalnų šlaitais žemyn ir sudaro sniego lavinas.

Ledo storis Lietuvoje gali siekti 0,3...0,6 m storio. Didelių šalčių metu – dugninis ledas.

Pavasarį – ledonešio metu – ledo sangrūdos pakelia upės vandens lygį. Vanduo spaudžia ledo “Kamštį”, kuris kartu stumia smėlį, žvyrą, gargždą ir riedulius – smulkina juos bei šlifuoja. Šlifuoja bei ardo stačius krantus.

  • Microsoft Word 28 KB
  • 2018 m.
  • Lietuvių
  • 7 puslapiai (2137 žodžiai)
  • Universitetas
  • Katrina
  • Geologijos klausimai ir atsakymai
    10 - 2 balsai (-ų)
Geologijos klausimai ir atsakymai . (2018 m. Gruodžio 05 d.). https://www.mokslobaze.lt/geologijos-klausimai-ir-atsakymai.html Peržiūrėta 2018 m. Gruodžio 10 d. 13:30
×