Geoterminių vandenų pasiskirstymas ir panaudojimas Lietuvoje


Įvadas. Mineralinis vanduo ir jo ištekliai Lietuvoje. Geriamo mineralinio vandens samprata klasifikavimas ir kilmė. Mineralinio vandens mineralizacija ir didžiausi vandens telkiniai. Lietuvos mineralinio vandens vandenvietės. Geoterminių vandenų pasiskirstymas ir panaudojimas Lietuvoje. Geoterminių vandenų samprata. Geoterminio vandens ištekliai Palangos mieste. Geoterminės elektros gamybos Lietuvoje perspektyvos. Geoterminės šilumos tiekimas. Išvados. Literatūra.


Temos aktualumas: Geoterminė energija neretai gali būti naudojama ir kitose, ne tik su energetika susijusiose, srityse, kaip žemės ūkyje, balneologijoje. Kuriant palankias sąlygas geoterminės energetikos plėtra šalyje didėja.

Tikslas šiame referate – Išanalizuoti geoterminių vandenų plėtrą, ir panaudojimą Lietuvoje.

Ištirti pagrindines geoterminio vandens panaudojimo rekreacijos ir turizmo plėtroje galimybės.

Požeminių vandenų klasifikavimas priklauso nuo šių charakteristikų: slūgsojimo sąlygų, slėgimo charakterio, kilmės, temperatūros, mineralizacijos dydžio, cheminės sudėties, režimo ypatumų ir kitų įvairių požymių. Pagal geologines slūgsojimo sąlygas požeminiai vandenys skirstomi į: paviršinių poringų sluoksnių, tarpsluoksninius, tektoninių plyšių ir karsto tipo. Pagal slėgimo charakterį požeminiai vandenys būna nespūdiniai arba laisvo paviršiaus spūdiniai. Pagal kilmę požeminiai vandenys skirstomi į: juvenilinius, infiltracinius, kondensacinius ir sendimentacinius.

Elektra, naudojant Žemės šilumą, gaminama beveik šimtmetį, kai 1908 metais Italijoje Lardrello Velnių slėnyje buvo įrengta pirmoji geoterminė jėgainė varoma iš Žemės gelmių besiveržiančio garo, o pirmoji elektros lemputė naudojant Žemės šilumos energiją buvo įžiebta trimis metais anksčiau. Tad geoterminės elektros gamyba šiemet švenčia jubiliejų. Pusę amžiaus Lardrello jėgainė buvo vienintelė pasaulyje, kol 1958 m. Naujoje Zelandijoje nebuvo įrengta antra jėgainė. Per pastaruosius penkiasdešimt metų į geoterminės elektros gamybos „klubą“ jau įstojo dvidešimt keturios šalys, kurių bendra geoterminių jėgainių galia yra 9 tūkst. MWe, jos pagamina 57 tūkst. GWh elektros energijos per metus. Tai labai nedidelė dalis tos milžiniškos energijos, kuri glūdi Žemės gelmėse. 3 paveikslėlyje parodytos veikiančios pasaulyje geoterminės jėgainės. Matyti, kad jos išsidėsčiusios grandinėmis, kurios žymi litosferinių plokščių sandūros zonas, kuriose vyksta aktyvūs tektoniniai ir geoterminiai procesai. Tokiose zonose nediliuose giliuose sutinkamos aukštos temperatūros, pakankamos elektros gamybai. Tačiau tokios temperatūros gali būti pasiektos visose šalyse, tačiau gerokai didesniuose gyliuose, kas riboja jų ekonominį efektyvumą. Visgi, sparčiai vystantis technologijoms, pradedami įsisavinti nauji regionai, anksčiau laikyti neperspektyviais. Dar prieš penkis metus ekonominė geoterminės elektros gamybos riba buvo siejama su 200oC temperatūra. Dabar ši kartelė nuleista iki 120-150oC, o kai kurios geoterminės jėgainės pasaulyje jau naudoja telkinius, kurių temperatūra tėra 100oC. Tad, galimybės steigti geotermines jėgaines Lietuvoje tampa realija ir neturėtų būti atidedamos tolimai perspektyvai. Tam ypač palankios ekonominės, politinės ir ekologinės sąlygos. Europos Sąjungos valstybės, tame tarpe ir Lietuva, yra įsipareigojusios didinti vietinių atsinaujinančių energijos išteklių įsisavinimą, tačiau kol kas šių įsipareigojimų vykdymas gerokai atsilieka nuo planų.

  • Microsoft Word 225 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 18 puslapių (3510 žodžiai)
  • Universitetas
  • Diana
  • Geoterminių vandenų pasiskirstymas ir panaudojimas Lietuvoje
    10 - 1 balsai (-ų)
Geoterminių vandenų pasiskirstymas ir panaudojimas Lietuvoje. (2017 m. Gruodžio 28 d.). https://www.mokslobaze.lt/geoterminiu-vandenu-pasiskirstymas-ir-panaudojimas-lietuvoje.html Peržiūrėta 2018 m. Gruodžio 11 d. 05:02
×