Giluminis interviu

Darbo tema

Giluminis interviu pavyzdys. Kokybinis interviu. Kokybinis tyrimas pavyzdys. Kokybinis interviu pavyzdys. Interviu pavyzdys. Kokybinis tyrimas interviu. Giluminis tyrimas. Kaip aprasyti kokybini tyrima. Giluminis tyrimas tai. Tyrimo analize interviu.

Aprašymas / Turinys

Kokybinis tyrimas. Giluminis interviu. Tyrimas. 1990m. Sausio 13-tosios įvykių Lietuvoje dalyvio patirtis. Literatūra. Visada domino 1990 m. sausio 13-tosios įvykiai, kada Lietuva patyrė vieną sunkiausių išbandymų – laisvės išsikovojimą. Nepriklausomybė buvo atgauta, tačiau visi žinome, kokia kaina. Tą sausio 13-tosios naktį žuvo daug lietuvių, kovojusių už laisvą Lietuvą, daug vyrų, jaunų vaikinų bei moterų negrįžo į namus. Ši data visada primins mums vieną skausmingiausių, bet kartu ir džiugiausių įvykių Lietuvos istorijoje, dar ilgai išliks mintyse ir širdyse ten dalyvavusiųjų ar iš šalies stebėjusiųjų. Savo tyrimui pasirinkau vieną iš kokybinio tyrimo strategijų – giluminį interviu, kadangi norėjau surinkti ne statistiką, bet perteikti žmogaus patirtį, pažvelgti į sausio 13-tosios įvykius vieno iš dalyvių akimis. Svarsčiau, kokią vietą pasirinkti tokiam pokalbiui. Norėjosi, kad aplinka sietųsi su pokalbio tema ir būtų įdomi tiek man, tiek pašnekovui. Geriausiai įsijausti į temą padėjo Lietuvos karo muziejus, kurį pasiūlė pats pašnekovas. Šiame muziejuje gausu karo atributų. Ten praleidome apie pusvalandį, o vėliau pokalbį tęsėme vienoje kavinėje, kadangi netikėtai bevaikštant gryname ore prapliupo lietus.

Ištrauka

Kokybinius tyrimus galima apibūdinti įvairių sociologinių tradicijų, kurių laikėsi vedantieji tyrinėtojai, pagrindu. Tačiau jie sutinka, kad kokybinis tyrimas turi vykti natūralioje aplinkoje, kur duomenų rinkimo instrumentas yra pats tyrinėtojas. Jis renka informaciją žodžių ir paveikslų (vaizdų) pavidalu, įsiklauso į dalyvių nuomonę, analizuoja informaciją induktyviniu būdu, aprašo procesą vaizdžia ir įtaigia kalba. Kokybinis tyrimas siejamas su atvejo tyrimu, gyvenimo istorija, istoriniais, sąveikos, vizualiais ir kitokiais tekstais (objektais), kurie aprašo įprastinius ir probleminius individų gyvenimo momentus ir reikšmes. Tai toks empirinis tyrimas, kai duomenys nėra pateikiami kiekybine išraiška – skaičiais. Kokybinio sociologinio tyrimo atveju tiriama nedidelė aibė (keli atvejai), tačiau analizuojama daug kintamųjų.

Tyrinėtojas, apsisprendęs atlikti kokybinį tyrimą, įsipareigoja problemą tyrinėti išsamiai, kas reikalauja laiko ir finansinių resursų. Anot irenos luobienės (2001m. ), atliekant šį tyrimą, būtina laikytis tam tikrų taisyklių.

Apsispręsti šiame lauke praleisti daug laiko. Tyrinėtojas praleidžia tyrimo lauke daug valandų, renka išsamius duomenis ir siekia kuo adekvačiau juos suvokti bei paaiškinti.

Nusiteikti kompleksiniam, ilgalaikiam duomenų analizės procesui – didelių formatų duomenų sumažinimui (redukcijai) iki riboto kategorijų skaičiaus. Tyrimo komandai, suburtai iš įvairių socialinių mokslų atstovų, šis uždavinys nesunkiai įveikiamas, skirtingai nuo mokslininkų – vienišių (kas pasitaiko vis rečiau).

Rašyti ilgus (išsamius) epizodus, fragmentus, kadangi tyrėjams gali tekti naudotis keliomis kokybinio tyrimo perspektyvomis.

Kokybiniams tyrimams būdingas asmeniškas tyrėjo įsikišimas siekiant išsiaiškinti bei globėjiškas tyrėjo santykis su žmogumi, kurio požiūris tiriamas. Tokie tyrimai naudingi siekiant išsiaiškinti esamą reiškinio (požiūrio, elgsenos) kokybę ir nustatyti ją ne išoriškai (kaip atrodo), o tarsi iš vidaus – per žmogaus asmeninio sa kokybinis tyrimas turi tam tikras strategijas, kurios yra taikomos sociologiniuose ir socialiniuose tyrimuose. Galima išskirti keletą kokybinio tyrimo strategijų, kurios yra pagrindinės – plačiausiai taikomos tyrimuose: giluminis interviu, fokusuota grupė ir atvejo studija (r. Didžiulienė, 2001m. ).

Giluminis interviu – ( kartais vadinamas etnografiniu, nestruktūruotu interviu) – tai asmeninis bendravimas su vienu žmogumi ilgą laiko tarpą.