Globos namų globotinių elgesio problemos


Globos namų globotinių elgesio problemiškumo teorinės prielaidos. Globos namai – ne tik socialinė institucija, bet ir svarbi švietimo sistemos dalis. Globos namų globotinių charakteristika. Delinkventiškos asmenybės formavimosi priežastys vaikų globos namuose. Vaikų psichinės ir socialinės gerovės užtikrinimas vaikų globos namuose. Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys globos institucijų veiklą. Psichosocialinės vaikų, augančių vaikų globos namuose, asmenybės raidos tendencijos ir pedagoginės korekcijos galimybės. Vaikų ugdymo ypatumai vaikų globos namuose. Tyrimas globos namų ugdytinių elgesio problemos. Tyrimo metodologija. Tyrimo duomenų analizė.


Kasmet dėl šeimoje patiriamo smurto ir nepriežiūros į valstybės globą patenka tūkstančiai vaikų (Bass, Shields, Behrman, 2004; Statistikos departamentas, 2004; Žukauskienė, Leiputė, 2002). Tai yra itin opi problema, su kuria susiduriama visose pasaulio valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje. Globos įstaigos turėtų būti saugus prieglobstis prievartą ar nepriežiūrą patyrusiems vaikams, kurie negali saugiai gyventi savo šeimoje. Deja, daugeliui šių vaikų globos įstaigos saugumo nesuteikia, priešingai – dėl atskyrimo nuo įprastos socialinės aplinkos, patiriamos emocinės ir fizinės prievartos, neužtikrintumo dėl ateities – gyvenimas jose vaikams tampa dar vienu traumuojančiu patyrimu (Allen ir kt., 2000; Benedict ir kt., 1994).

Problemos ištirtumas. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatai ne tik rodo, kad globos įstaigose gyvenantys paaugliai dėl įvairių psichologinio-socialinio funkcionavimo problemų yra lengvai pažeidžiama mūsų visuomenės dalis, bet ir pabrėžia didelį psichologinės pagalbos poreikį šioje paauglių grupėje siekiant jų elgesio koreagacijos.

Šio darbo tikslas: Apžvelgti vaikų globos namų ugdytinių elgesio problemas ir jų sprendimo būdus.

Nemaža dalis vaikų, gyvenančių vaikų globos namuose yra susidūrę su smurtu ir seksualine prievarta, tai akivaizdžiai parodo „Vaikų pagalbos centro“ 2010 m. atlikta apklausa, kurioje buvo apklausiami vaikų globos namų ugdytiniai bei darbuotojai. Globos namų vaikų apklausos rezultatai rodo, kad beveik ketvirtadalis vaikų nurodė, kad patyrė suaugusių patyčias, o 14,1%, suaugusių fizinį smurtą. Iš patyrusių patyčias vaikų 35,3% jas patyrė iš šeimos narių, 29,4% iš auklėtojų, 11,8% iš mokytojų. Pagrindiniai smurtautojai yra šeimos nariai. Patyrusių smurtą nurodė, kad buvo fiziškai skriaudžiami šeimos narių, 18,2% atsakė, kad buvo skriaudžiami auklėtojų. Nemaža dalis vaikų nurodė, kad pažysta kitus vaikus, patekusius į seksualinės prievartos situacijas. 14,1% pažysta vaikus, susidūrusius su žodiniu tvirkinimu, 8,4% - su ekshibicionizmu, 4,2% pažysta vaikus, kurie buvo verčiami lytiškai santykiauti, ir po 2,8% - susidūrusius su prostitucija ir verbavimu internete. Globos namų darbuotojų apklausos rezultatai. 42,3% darbuotojų nurodo, kad vaikams, patyrusiems seksualinę prievartą, globos įstaigoje buvo suteikta psichologo pagalba, 23,1% - socialinio pedagogo, 11,5% - mokytojo ir medicininį bei teisinį. 88,5% darbuotojų atsakė, kad pasitiki specializuotų institucijų pagalba. Dažniausiai buvo minimos šios įstaigos: teisėsauga, Vaiko namas, pedagoginė psichologinė tarnyba. Dar daugiau atsakiusiųjų paminėjo, kad pasitiki kompetentingo eksperto pagalba (92,3%); iš jų 69,2% pasitiki psichologo pagalba, 19,2% - gydytojo pagalba. Absoliuti dauguma darbuotojų ( 96%) nurodo, kad dalyvavo mokymuose, seminaruose, paskaitose seksualinės prievartos klausimais; 57% atsakė, kad patys skaito literatūrą, po 15% paminėjo, kad pagalba jiems yra pokalbiai su kolegomis, pagalbos grupelės ir projektai.

2. VAIKŲ PSICHINĖS IR SOCIALINĖS GEROVĖS UŽTIKRINIMAS VAIKŲ GLOBOS NAMUOSE

Norint geriau pažinti globos institucijas apžvelgsime Lietuvos Respublikos teisės aktus ir kitus įstatymus globos klausimais.

2.2. Psichosocialinės vaikų, augančių vaikų globos namuose, asmenybės raidos tendencijos ir pedagoginės korekcijos galimybės

Galima daryti išvadą, kad vaikai, augę nepalankiomis sąlygomis, dažniau pasižymi socialinės patirties stoka, santykių su bendraamžiais nepastovumu, empatiškumo trūkumu ir nejautrumu aplinkiniams (Cicchetti, Toth, Hennessy, 1993; Shonk ir kt., 2001). Šie vaikai dažniausiai į bendravimą su bendraamžiais bei suaugusiaisiais perkelia šeimoje išmoktus netinkamo elgesio modelius bei patirtį. Meistriškumo, lankstumo, prosocialaus elgesio trūkumas gali sukelti tarpasmeninių santykių palaikymo ir adaptacijos sunkumų. Tyrimais nustatyta, kad socialinis atstūmimas jaunesniame amžiuje gali vėliau sukelti elgesio sutrikimus (Coie, Lochman, Terry, Hyman, 1992), prastą adaptaciją (Parker, Asher, 1987), gali nulemti emocinius sutrikimus (Asher, Coie, 1990). Atstumti vaikai apribojami perimti prosocialaus elgesio pavyzdžius, tai savo ruožtu dar labiau sumažina adaptacijos galimybes ateityje (Goodman, 1999). O vaikai, gyvenantys saugioje aplinkoje, dažnai bendraamžių grupėje yra populiarūs ir turi pozityvų statusą (Lupien, King, Meaney, McEwen,2001). Vaikui reikia ne paprastos aplinkos, veikiančios jo smegenis per jutimo organus. Jam reikia žmonių aplinkos, žmonių visuomenės ir žmonių auklėjimo

  • Microsoft Word 114 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 34 puslapiai (9480 žodžiai)
  • Universitetas
  • Violeta
  • Globos namų globotinių elgesio problemos
    10 - 2 balsai (-ų)
Globos namų globotinių elgesio problemos. (2017 m. Gruodžio 05 d.). https://www.mokslobaze.lt/globos-namu-globotiniu-elgesio-problemos.html Peržiūrėta 2019 m. Rugpjūčio 20 d. 06:01
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema