Graičiūnas. Vadybos mokykla
Organizacijų gyvavimo ir vadybos pagrindų suvokimas šiais laikais tampa vienu iš svarbiausių prasmingo ir laimingo kiekvieno žmogaus gyvenimo laidų.
Vadybos mokslas atsirado tik xx a. Pradžioje.
Taigi, xix a. Pabaigos ir xx a. F. Teiloras laikomas vav. A. Graičiūnas (1989 – 1952) gimė jav, čikagoje, Lietuvių šeimoje. Pirmasis Lietuvoje vietoj sąvokos menedžmentas pradėjo naudoti žodį vadyba . Jav įsigijo specialybę, pradėjo domėtis verslo organizavimu, vadyba. 1927 m. Atvyko į europą, gyveno prancūzijoje bei vokietijoje. 1935 m. Atvyksta į Lietuvą, apsistoja Kaune, kur konsultuoja gamybos bei organizavimo klausimais. Dėstė tuometiniame Kauno universitete. 1951 m. Buvo suimtas ir išvežtas į rusiją (kalėjimą), kur 1952 m. Žuvo.
1933 m. Ženevoje išleidžiamas mokslinių darbų rinkinys, kuriame taip pat yra v. A. Graičiūno darbas organizacijos vidiniai ryšiai . Po 10 metų pasirodo vadovėliai, kuriuose cituojamas v. A. Graičiūnas. 1969 m. Jav išleidžiamas mokslinių darbų rinkinys ekonomikos teorijos klasikų publikacijos . Šiame darbe v. A. Graičiūnas paminėjo svarbią darbo taisyklę: firmos veiklą neigiamai veikia tai, kad vadovas stengiasi turėti kuo daugiau pavaldinių. V. A. Graičiūnas įrodo, kad vadovas negali glaudžiai subendrauti su savo pavaldiniais. Tiesioginis pavaldinių skaičius priklauso nuo darbo bei jo atsakingumo. Kuo pavaldinių mažiausia atsakomybė, tuo daugiau galima jų turėti. Pagal v. A. Graičiūną v. A. Graičiūnas rėmėsi bei propagavo f. Teiloro idėjas. Pats f. Teiloras buvo klasikinės vadybos mokyklos atstovas. Klasikinė vadybos mokykla – bene pirmoji vieninga vadybos teorija – susiformavo xx a. Pradžioje. Dažniausiai skiriamos dvi jos kryptys: mokslinio valdymo ir klasikinė administravimo – organizavimo teorija.
Vystant administracinės veiklos organizavimo teoriją gana svarus Lietuvio v. A. Graičiūno indėlis.
