Graikijos fiskalinė politika


Įvadas. Šalies fiskalinės politikos tikslai per paskutinius kelerius metus. Šalies mokestinių pajamų ir BVP santykis, aktualūs pokyčiai ir priežastys. Šalies biudžeto struktūrinė ir dinaminė pajamų analizė per paskutinius 3 metus. Šalies biudžeto struktūrinė ir dinaminė išlaidų analizė per paskutinius 3 metus. Svarbiausių pasikeitimų susisteminimas ir priežasčių identifikavimas. Svarbiausių pasikeitimų poveikis valstybės skolai ir ekonomikos augimui. Išvados. Literatūros sąrašas.


2007 metais tarptautinė finansų suirutė ir naftos bei maisto kainų kilimas pasaulio rinkose lėmė pasaulio ekonomikos augimo sulėtėjimą. Pasauliniai pokyčiai turėjo neigiamą poveikį Graikijos infliacijai ir šalies augimo tempams. Krizės sąlygomis dėl susidariusio makroekonominio disbalanso, didelių valstybės ir išorės skolų, menko išorės konkurencingumo, netvarios pensijų sistemos ir silpnų institucijų Graikija tapo ypač pažeidžiama tarptautinėse rinkose padidėjus nenorui rizikuoti.

Praradusi galimybę skolintis rinkose už priimtiną kainą, 2010 m. balandžio 23 d. Graikija finansinės paramos paprašė iš euro zonos valstybių narių ir TVF. Nepaisant fiskalinių ir struktūrinių priemonių, kurias ėmėsi įgyvendinti Graikija, pirmosios ekonominio koregavimo programos nepakako, kad šalis galėtų grįžti prie rinkos finansavimo, todėl 2012 ir 2015 m. atitinkamai susitarta dėl dar dviejų finansavimo programų.

Darbe aptariami Graikijos fiskaliniai svyravimai, atsižvelgiant į minėtus pasaulinius, euro zonos aktualius veiksnius ir jų dėka susidariusius įvairius pokyčius nagrinėjamai valstybei laikotarpiu nuo 2007 iki 2018 metų.

Prisijungusi prie euro zonos, Graikija išgyveno ekonomikos pakilimą, kurį skatino galimybė lengvai skolintis ir vykdoma dosni fiskalinė politika. Tačiau 2008–2009 m. pasaulinė finansų krizė atskleidė šalies pažeidžiamumą: didėjantį makroekonominį disbalansą, dideles valstybės ir išorės skolas, menką išorės konkurencingumą, netvarią pensijų sistemą ir silpnas institucijas. Šie veiksniai lėmė tarptautinio pasitikėjimo praradimą. Graikija nebeišgalėjo mokėti tiek, kad galėtų skolintis finansų rinkose, ir 2010 m. balandžio mėn. paprašė finansinės paramos iš euro zonos valstybių narių ir TVF.

2010 m. Graikijos ekonominiam koregavimui skirta 110 milijardų eurų. Taikytos fiskalinės ir struktūrinės priemonės, 2012 m. atliktas skolų restruktūrizavimas. Tačiau, to nepakako, kad šalis galėtų grįžti prie rinkos finansavimo. Dėl nepasiekto tikslo atgaivinti Graikijos ekonomiką, susitarta 2012 ir 2015 m. Graikijai atitinkamai skirti 172 milijardus ir 86 milijardus eurų.

Šiuo finansavimu siekta išspręsti Graikijos ekonominį disbalansą ir su juo susijusias problemas, užkirsti kelią Graikijos ekonomikos krizei išplisti likusioje euro zonos dalyje. Finansavimo programomis siekiama sukurti stabilią ir tvarią ekonominę ir finansinę padėtį. Politikos sąlygomis, kurios iškeltos tiek Graikijos valdžios institucijų, tiek skolintojų susitarimu beveik visas Graikijos valstybės funkcijas ir jomis buvo siekiama įgyvendinti tris pagrindinius tikslus: užtikrinti fiskalinį tvarumą, finansinį stabilumą ir atkurti ekonomikos augimą.

Jau 2017 m. duomenys nurodo, jog, deja, Graikijai vis dar reikalingas išorinis finansavimas – ankstesniosios paramos nepadėjo iki galo atkurti šalies gebėjimo finansuoti savo poreikių finansų rinkose. Tad anksčiau minėtieji trys tiksliai vis dar yra pagrindinė Graikijos siekiamybė.

Šalies mokestinių pajamų ir BVP santykis, aktualūs pokyčiai ir priežastys

Siekiant išnagrinėti Graikijos fiskalinės politikos būseną, pasirinkti 8 rodikliai, pateikti Pasaulio Banko Grupės (2019), reikšmingai apibrėžiantys šalies padėtį per pastarųjų 10 metų laikotarpį.

  • Microsoft Word 47 KB
  • 2020 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (2757 žodžiai)
  • Universitetas
  • Gelmina
  • Graikijos fiskalinė politika
    10 - 2 balsai (-ų)
Graikijos fiskalinė politika. (2020 m. Vasario 24 d.). https://www.mokslobaze.lt/graikijos-fiskaline-politika.html Peržiūrėta 2020 m. Balandžio 05 d. 14:17
×
24 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo