Grupės ir asmenų konfliktiškumo lygis
Grupės ir asmenų konfliktiškumo lygio, galimas apibūdinimas kaip dviejų ar daugiau žmonių, grupių ar didesnių socialinių sistemų su nesuderinamais tikslais priešišką elgseną viena kitos atžvilgiu.
Todėl, išanalizavus literatūrą, mano darbo tyrimo objektas ? Konfliktiplačiąja prasme konfliktas - tai prieštaravimų paūmėjimas kraštutiniais atvejais. Paprastai jo pasekmė ? Stiprios neigiamos emocijopasak r. Heller (2000), konfliktiškumu laikytina bendravimo sferos sandūra, kilusi dėl grupių prieštaringų tikslų, elgesio, nuostatų pakeliui į savo tikslus. Konfliktiškumo kilimą lemia objektyvūs ir subjektyvūs faktai. Jie priklauso nuo išorės aplinkos konteksto, kuriame taip ir vystosi. Konteksto dalis ? Socialinė psichologinė terpė aplinka, o ne vien artimiausioji asmenybės aplinka. Autoriai apibūdinatys planavimą (lakis 1996, maslauskaitė 2005, edelman 1997, crain 1997), pažymi situacijos konfliktiškumo subjektyvų suvokimą. Tai būtina sąlyga konfliktiškumui kilti. Konfliktinių situacijų suvokimą sudaro bent vieno asmens grėsmės pojūtis, tos situacijos svarbos pripažinimas, konflikto dalyvių individualių tikslų nesuderinamumas. Situacijos konfliktiškumo suvokimą lemia subjektyvi prieštaravimo svarba, prasmė tai grupei. Asmeninę prasmę sąlygoja visa to asmens individuali gyvenimo patirtis, o tiksliau — jo vertybių orientacijos bei motyvacija.
Pagal a. Maslauskaitės suvokimo, jog situacija yra konfliktiška, momentas susijęs su individualaus tolerancijos slenksčio peržengimu: asmuo neapsikenčia , pratrūksta ; nors iki tam tikros ribos, tam tikro lygio iki tolerancijos slenksčio nesutarimai, skirtingi tikslai, įvairios vertybės, samprata, požiūriai, elgesio tipai nebūtinai sukelia konfliktiškumą, tačiau visa tai sudaro prielaidas, nuteikia konfliktiškumui.
J. Lakio (1996) teigimu konfliktiškumą galima apibūdinti kaip dviejų ar daugiau asmenų, grupių ar didesnių socialinių sistemų su nesuderinamais tikslais priešišką elgseną viena kitos atžvilgiu. Jis paprastai suvokiamas kaip keliantis rūpesčių ar net kaip griaunanti jėga. Priešiška elgsena gali būti paslėpta ir tiesioginė, tai yra akivaizdi visoms konflikte dalyvaujančioms šalims arba neparodoma tai šaliai, į kurią ji nukreipta, tačiau dėl to nė kiek ne mažiau neigiama jos atžvilgiu. Be to, ši elgsena yra abipusė ta prasme, kad bet kokioje kovoje dalyvauja du ar daugiau žmonių, bei ta prasme, kad paprastai vieno konflikto dalyvio elgsena sulaukia kito dalyvio atsakomosios elgsenos, ir šis ciklas gali kartotis keletą kartų.
