Gyventojų skaičiaus mažėjimo Lietuvoje statistinė analizė


Lentelių sąrašas. Paveikslėlių sąrašas. Įvadas. Literatūros analizės metodų ir duomenų apžvalga. Gyventojų skaičiaus kaitos apžvalga. Gyventojų skaičiaus kaitos analizės metodų apžvalga. Duomenų agregavimas. Tyrimo rezultatai. Gyventojų skaičiaus statistinė analizė. Gyventojų skaičiaus koreliacinė analizė. Gyventojų skaičiaus regresinė analizė. Gyventojų skaičiaus regresinė analizė pagal mėnesinius duomenis. Gyventojų skaičiaus regresinė analizė pagal metinius duomenis. Lietuvos gyventojų skaičiaus prognozė. Lietuvos gyventojų skaičiaus prognozė penkiems metams. Lietuvos gyventojų skaičiaus prognozė dviem metams. Darbo išvados. Literatūra. PRIEDAS. Gyventojų skaičiaus regresinės analizės rezultatai. PRIEDAS. Atliktų tyrimų SAS programos kodas.


Tyrimo tikslas yra nustatyti, kokie veiksniai lemia gyventojų skaičiaus mažėjimą, ištirti, parinktų veiksnių įtaką ir atlikti Lietuvos gyventojų skaičiaus prognozavimą.

Atlikti Lietuvos gyventojų skaičių prognozes 2 ir 5 metams, plačiai jas paaiškinti.

Tyrimo metodai – literatūros apžvalga ir analizė, duomenų agregavimas, statistinės duomenų analizė, grafinis duomenų vaizdavimas, regresinės analizė, prognozavimas taikant pažingsninę autoregresiją ir laiko eilučių vidurkinimo metodą su SAS programa.

Šiam tyrimui pasirinktas 1994-2015 metų laikotarpis. Duomenys gauti iš patikimų Lietuvos statistikos departamento duomenų bazių (https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize1). Statistinės analizės metu tiriama gyventojų skaičiaus priklausomybė nuo gimstamumo, mirtingumo, vidutinio gimdyvių amžiaus ir emigracijos. Mirtingumas išskaidomas į 14 grupių pagal mirties priežastis. Toks mirtingumo grupavimas gali plačiau paaiškinti, apie tuo laikotarpiu vyravusias ligas, eismo įvykius, savižudybes ir kt.

Šiame poskyryje apžvelgiami moksliniai straipsniai [1, 2, 3, 5], kuriuose nagrinėjama Lietuvos gyventojų skaičiaus kaita, to priežastys bei lemiantys veiksniai.

Nuo 1990 m. gyventojų skaičius didėjo ir 1992 m. pradžioje nustatyta daugiausiai – 3706,3 tūkst. žmonių. Laikui bėgant gyventojų skaičius pradėjo mažėti ir per 11 metų sumažėjo 243,8 tūkst., arba 6,6%. Tam įtakos turėjo neigiamas migracijos saldo (skirtumas tarp atvykusiųjų ir išvykusiųjų) (81% gyventojų skaičiaus sumažėjimas). Dėl neigiamos natūralios gyventojų kaitos 1994-2002 m. sumažėjo 47,4 tūkst. gyventojų (19%) [1].

1992 metų pradžioje Lietuvoje buvo 113 gyvenviečių, kurių gyventojai priskirti miesto gyventojams. Jos gerokai išsiskyrė gyventojų skaičiumi, atliko skirtingas administracines, ekonomines, kultūrines funkcijas, kurie turėjo skirtingą statusą [2]. Tarp jų buvo [2]:

Respublikinio pavaldumo miestus sudarė 7 didžiausi Lietuvos miestai (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Marijampolė) ir 4 kurortai (Druskininkai, Palanga, Birštonas, Neringa). Juose gyveno 65,7 % visų Lietuvos miestų gyventojų. Sostinėje buvo 596,9 tūkstančio, o mažiausiame Neringoje – tik 2,6 tūkstančio gyventojų. [2] Per 21 metų laikotarpį Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo 20,8 %, miesto gyventojų – 22,9 % [2].

Respublikinio pavaldumo miestų grupėje gyventojų skaičius sumažėjo 21,8 %, tačiau konkrečiuose miestuose jis labai išsiskyrė. Labiausiai išsiskyrė kurortiniai miestai. Sumažėjo:

Neringoje gyventojų skaičius padidėjo – 3,8 %. Tarp didžiųjų miestų gyventojų skirtumas buvo mažesnis. Daugiausiai gyventojų skaičius sumažėjo Kaune – 29,1 %, mažiausiai – Vilniuje – 11,6 %. Kituose miestuose svyravo nuo 28,3 % Šiauliuose iki 23,7 % Uostamiestyje [2].

2011 m. atliktas gyventojų surašymas ganėtinai pakoregavo Lietuvos gyventojų skaičių ir demografinę raidą iliustruojančius rodiklius ir, deja, blogėjimo linkme. Išsiaiškinta, kad daug Lietuvos piliečių tėvynėje jau nebegyvena, nors išvykimo ir nedeklaravo. Pagal surašymo duomenis buvo trys milijonai, jau po metų (2012 m. pavasarį) Lietuvos gyventojų skaičius smuktelėjo žemiau nei trys milijonai [3].

Iš nagrinėtų literatūros šaltinių sužinome, kad Lietuvos gyventojų skaičius didėjo tik 1990 - 1992 metais, o mažėjo nuo 1993 metų iki šiol. Buvo nustatyta, kaip kinta gyventojų skaičius pagal lytį. Išanalizuotas gyventojų skaičius didžiausiuose ir kurortiniuose Lietuvos miestuose. Plačiai aptartas gyventojų skaičiaus mažėjimas miestuose ir kaimuose [3].

1.4 paveikslėlyje vaizduojamas itin didelis emigracijos padidėjimas, kuris buvo stebimas pasibaigus finansinei krizei – 2010 metais. 2013-2014 m. duomenys parodo, kad nors gyventojų emigracijos ir neto migracijos (imigravusių ir emigravusių asmenų skirtumas) rodikliai sumažėjo, ilgainiui jie išlieka nepalankūs. Todėl, nepaisant pastaraisiais metais didėjančios grįžtamosios migracijos, dar labai anksti teigti apie situacijos gerėjimą [5].

  • Microsoft Word 545 KB
  • 2018 m.
  • Lietuvių
  • 37 puslapiai (6531 žodžiai)
  • Universitetas
  • Jurgita
  • Gyventojų skaičiaus mažėjimo Lietuvoje statistinė analizė
    10 - 3 balsai (-ų)
Gyventojų skaičiaus mažėjimo Lietuvoje statistinė analizė. (2018 m. Vasario 22 d.). https://www.mokslobaze.lt/gyventoju-skaiciaus-mazejimo-lietuvoje-statistine-analize.html Peržiūrėta 2020 m. Birželio 02 d. 18:10
×
110 mokytojų prisijungę laukia tavo klausimo