Gyvybės vertė ir nuvertinimas lietuvių literatūroje


Gyvybės vertė ir nuvertinimas lietuvių literatūroje.


Gyvybė yra pati didžiausia vertybė, nes nuo gyvybės viskas prasideda, ji viską apima. Net Dekaloge vienas iš įsakymų yra „Nežudyk“, tai reiškia, kad svarbu gerbti kito gyvybę. Bet kartais tam tikros gyvenimiškos aplinkybės gyvybę atima. Ypač daug gyvybių buvo pasmerkta per Antrąjį pasaulinį karą, lageriuose, frontuose. Apie tai rašo vienas ryškesnių pomaironinės kartos rašytojų Balys Sruoga savo memuarų knygoje „Dievų miškas“. Taip pat gyvybės atėmimą vaizduoja realizmo atstovas Jonas Biliūnas novelėse „Kliudžiau“ ir „Brisiaus galas“ bei žymus XX a. antrosios pusės prozininkas Juozas Aputis novelėje „Šūvis po Marazyno ąžuolu“.

Juozo Apučio novelėje „Šūvis po Marazyno ąžuolu“ vaizduojamas pataikavimas niekšybei, nusilenkimas smurtui. Aputis, priklausydamas sovietmečio „tyliųjų modernistų“ kartai, literatūroje stengėsi parodyti kuo daugiau tiesos apie žmogų ir istorinį laiką. Sovietiniame kaime jau plito alkoholizmas, žmonės buvo praradę vertybes, reiškėsi žmonių abejingumas aplinkai. Tai atspindi novelė „Šūvis po Marazyno ąžuolu“. Novelės siužetas labai panašus į Jono Biliūno novelę „Brisiaus galas“ – reikia atsikratyti nereikalingo bei seno šunio. Skirtumas tas, kad Biliūno novelėje šuo nužudomas geliančia širdimi, o Apučio - šuns šeimininkas pasikviečia egzekucijai pienininką. Pienininkas demonstratyviai ateina į kiemą, pašaukia kiemo vaikus pažiūrėti žūdynių, nušauna šunį ir į padėkas dėl atimtos gyvybės, atsako „nėr už ką, nėr už ką.

  • Microsoft Word 15 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 3 puslapiai (1176 žodžiai)
  • Gimnazija
  • Justina
  • Gyvybės vertė ir nuvertinimas lietuvių literatūroje
    10 - 2 balsai (-ų)
Gyvybės vertė ir nuvertinimas lietuvių literatūroje. (2017 m. Lapkričio 21 d.). https://www.mokslobaze.lt/gyvybes-verte-ir-nuvertinimas-lietuviu-literaturoje.html Peržiūrėta 2019 m. Kovo 22 d. 08:31
×