Henrikas Radauskas eilėraščio Mergaitė pajūry analizė

Henrikas radauskas - labai savitas poetas, netelpantis į įprastinius rėmus, išsiskiriantis iš visos Lietuvių poetų virtinės. Saviti ir jo eilėraščiai - jie yra gerai apgalvoti, tarsi sukurti, padaryti .

Ne išimtis yra ir dviejų strofų eilėraštis mergaitė pajūry . Jau pačioje pirmojoje eilutėje mes sutinkame tokį būdingą henrikui radauskui gilinimąsi į daiktus, detales, o ne į nedalomą visumą. Mus šokiruoja rausvos mergaitės kojos - ne visa mergaitė, o tik jos detalė, jos kojos. Rausva kojų spalva - grožio spalva, teikianti estetinį pasigėrėjimą.

Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo gana paprasta - rausvos kojos nueina pajūriu. Tačiau skaitydami toliau mes matome, kad eilėraščio struktūra anaiptol nėra elementari, labai paprasta ir lengvai suvokiama. Jame yra tarsi dvi temos - viena konstatuoja įvykius, pasakoja atsitikimą, veiksmą, o kita - lyrinio aš tema, jo prisipažinimas, atsivėrimas. Aiškiai matosi, kad eilėraštis yra padarytas , kaip yra būdinga henrikui radauskui: pirmose dviejose kiekvienos strofos eilutėse gvildenama pirma tema, o paskutinėse dviejose - antra. Pirma tema - rausvos mergaitės kojos , veiksmas vyksta pajūry. Tačiau pastebime, jog kojos iš pradžių nueina jūros krantu o po to eina tarp kriauklių, žolelių . Tai akivaizdus distancijos neatitikimas laiko atžvilgiu - jos jau nuėjo, nutolo, ir staiga jos vėl čia pat, vėl eina. Tai verčia daryti išvadą, jog pasakojama ne apie veiksmą, ne apie tikrovėje vykstantį reiškinį, o apie kažką statiško, nekintamo.