Hipertonija ir širdies ligos


Koronarinė širdies liga KŠL. Arterinės hipertenzijos gydymas. Hipertonija ir širdies ligos. Hipertonija nulemia arterinę hipertenziją. Koronarinė širdies liga (KŠLŠirdies aritmijos. Širdies nepakankamumas. Kraujagyslių pakitimai. Arterinės hipertenzijos gydymas.


Hipertenzija – tai įvairių aplinkos ir genetinių veiksnių pasekmė ir šių veiksnių išraiška žmogaus organizme. Deja, liga nėra iki galo aiški ir dabar, jos priežastį nustatyti pasiseka toli gražu ne visada. Dėl šios priežastis ir yra paplitęs nelabai malonus neoficialus hipertenzijos pavadinimas – „nebylioji žudikė“.

Hipertenzija būna dviejų rūšių – pirminė ir antrinė. Antrine hipertenzija vadinama tada, kai specialistai gali nustatyti tikslią ją sukėlusią priežastį: tai gali būti įgimtas kraujagyslių susiaurėjimas, įvairios endokrininės, inkstų ligos ir t.t. Žinant priežastį, liga gydoma gana sėkmingai. Deja, antrinė hipertenzija tesudaro apie 5–10 proc. visų šios ligos atvejų. Kitaip yra su pirmine hipertenzija – kaip jau minėta, tai yra įvairių veiksnių poveikio pasekmė ir tikslių jos priežasčių nustatyti neįmanoma.

Pačioje pradžioje hipertenzija labai dažnai nesukelia jokių simptomų – žmogus gali visiškai nieko nejausti, ir reikėtų tik pasidžiaugti, jei žmogus jaučia galvos skausmus, dūrimus širdies plote, širdies permušimus – tokiais atvejais jis atkreipia į save dėmesį, pasimatuoja kraujospūdį ir sužino savo būklę. Nepaisant to, yra nemažai žmonių, kurių kraujospūdis 180/90, 180/70, tačiau jie jaučiasi visiškai sveiki ir jiems įteigti, kad reikia gydyti kraujospūdį, be galo sudėtinga.

Kraujospūdis – tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, didėjantis ir mažėjantis sulig kiekvienu širdies susitraukimu. Kad kraujas, nešantis deguonį, pasiektų vidaus organus, širdis turi jį išstumti tam tikru spaudimu. Arterinį kraujospūdį lemia širdies išstumiamo kraujo kiekis, aortos elastingumas, periferinių kraujagyslių atsparumas ir kraujo klampumas. Kraujo tėkmės jėga ir spaudimas kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja, o vėliau mažėja. Todėl kraujospūdis išreiškiamas dviem skaičiais, jį matuojant gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mm Hg).

Pirmasis, didesnis skaičius atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir yra vadinamas sistoliniu, antras, mažesnis skaičius atspindi spaudimą kraujagyslėse širdžiai atsipalaidavus ir yra vadinamas diastoliniu spaudimu. Skirtumas tarp sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio vadinamas pulsiniu spaudimu (sistolinis-diastolinis), kuris normaliai neturėtų būti didesnis kaip 40–50 mm Hg. Paskutinių metų tyrimų duomenys rodo, kad šio kraujospūdžio padidėjimas lemia didžiausią riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

  • Microsoft Word 150 KB
  • 2020 m.
  • Lietuvių
  • 5 puslapiai (1852 žodžiai)
  • Universitetas
  • Domantas
  • Hipertonija ir širdies ligos
    10 - 3 balsai (-ų)
Hipertonija ir širdies ligos . (2020 m. Kovo 25 d.). https://www.mokslobaze.lt/hipertonija-ir-sirdies-ligos.html Peržiūrėta 2020 m. Balandžio 01 d. 02:28
×
24 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo