Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimas ir patirtis Latvijoje


Įvadas. Ikimokyklinių ir priešmokyklinių ugdymo organizavimo įpatumų ir patirties Latvijoje teorinė analizė. Latvijos charakteristika. Latvijos švietimo sistema. Latvijos ikimokyklinio ugdymo organizavimo įpatumai. Bendra švietimo sistemos sistema. Ugdymo turinio ir veiklos organizavimo įpatumai. Išvados. Literatūra.


Temos aktualumas. Kiekviena švietimo sistema yra mokymo institucijų, įstaigų tinklas, kuris yra administruojamas valdžios ir savivaldos, todėl įvairių valstybių švietimo sistemos skiriasi moksleivių mokymo pradžios amžiumi, drausmės palaikymu, pedagogikos filosofija, mokymo įstaigų aprūpinimu. Daugelis dalykų šalyje priklauso nuo valstybės ekonominio pajėgumo rūpintis savo šalies švietimo sistema. Vadinasi, kiekviena švietimo sistema pasižymi savitais švietimo sistemos bruožais, kurie suteikia valstybei išskirtinumo (Jucevičienė, 1997).

Latvijos švietimo sistemos raida prasidėjo XVI-XIX amžiuje. Tai buvo susiję su krikščionybės skleidimu, kai pirmosios mokyklos buvo steigiamos prie vienuolynų, vyskupijų katedrų ir didesnių bažnyčių. Tai buvo didelis žingsnis Latvijos istorijoje, kuris suteikė galimybę toliau plėtotis Latvijos švietimui. Kaip ir daugelis šalių, taip ir Latvija, didesnių laimėjimų pasiekė tik nepriklausomos Respublikos gyvavimo metais. Tai buvo lemtingi metai šaliai, kadangi įvyko ryškūs pakeitimai mokyklų sistemoje. Pakito mokyklų struktūra, buvo stambinamos mokyklos, daromas spaudimas tautinių mažumų mokykloms, kito mokyklų ir mokytojų skaičius. Latvija visuomet buvo tokia šalis, kuri siekė kokybiško švietimo, tačiau tai pasiekti dažnai sutrukdydavo sunki ekonominė valstybės padėtis (Masaitis, Pekarskienė, 1997).

Darbo tikslas – supažindinti su ikimokyklinio ugdymo organizavimo ypatumais ir patirtimi Latvijoje

IKIMOKYKLINIŲ IR PRIEŠMOKYKLINIŲ UGDYMO ORGANIZAVIMO ĮPATUMŲ IR PATIRTIES LATVIJOJE TEORINĖ ANALIZĖ

Latvijos valdymo forma-parlamentine demokratija. Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis, Įstatymų leidžiamoji valdžia yra vienų rūmų parlamentas vadinamas saeima,kurį sudaro šimtas parlamento narių, jie renkami visuotiniuose rinkimuose trims metams.

Stichiškai pačių mokyklų iniciatyva reformuojamos pavienės vidurinės mokyklos. Jos pasiskelbia licėjais, gimnazijomis, sustiprindamos kai kurių dalykų dėstymą. Griaunama sovietinė unifikacija. Parengiamas naujas mokymo planas, kuriame pirmenybė teikiama gimtajai kalbai, Latvijos istorijai, geografijai. Stiprinamas šių dalykų mokymas ir mokyklose Rusų dėstomąja kalba. Demokratėjančioje valstybėje atsiranda neformaliųjų mokymo įstaigų įvairių religinėms bendruomenėms bei tautinėms mažumoms priklausančių sekmadieninių mokyklų. Tačiau šiuo laikotarpiu reformų dar būtą paviršutinišku. 1991metų birželio 19 dieną priimtas švietimo įstatymas buvo vienas pirmųjų atgavus nepriklausomybę. Jame buvo padaryta esminių pataisų ir Latvija pradėjo orientuoti švietimą ta pačia kryptimi kaip ir daugelyje Europos šalių. Svarbiausi modernaus švietimo principai Latvijoje vienija humanizmo, demokratijos individualizmo ir tautiškumo vertybes. Pagrindinis tokio švietimo tikslas yra padėti jauniems žmonėms tapti išsilavinusiais, kūrybingais, kultūringais ir atsakingais piliečiais. Taip pat siekiama išugdyti savo srityje kompetentingus specialistus, kurie pakeltų šalies ekonominę gerovę bei sustiprintų mokymosi visą gyvenimą plėtojimą meno, mokslo ir technologijų srityse.

  • Microsoft Word 36 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (2290 žodžiai)
  • Kolegija
  • Raimonda
  • Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimas ir patirtis Latvijoje
    10 - 3 balsai (-ų)
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimas ir patirtis Latvijoje. (2017 m. Spalio 21 d.). https://www.mokslobaze.lt/ikimokyklinio-ir-priesmokyklinio-ugdymo-organizavimas-ir-patirtis-latvijoje.html Peržiūrėta 2018 m. Balandžio 27 d. 11:47
×