Ikimokyklinis ugdymas

Nors mokymo, lavinimo, pratinimo ir auklėjimo, ugdymo uždaviniai labai nevienodai suprantami, bet vis dėlto yra jų ir visuotinai reikšmingų, liečiančių atskiro žmogaus ir žmonių sambūrio egzistenciją. Žmogaus gyvybingumas, jo socialinis sąmoningumas ir kūrybinis veiklumas – nors nevienintelės, bet asmenybiškai vertingos ir visuomeniškai svarbios savybės.

Kai kalbame apie gyvybingumą, būtinai turime paliesti fizinę vaikų plėtotę. Ekonomiškai užguitas žmogus negali turėti jo fizinį brendimą maitinančių jėgų, jo organizmas silpsta, darosi nebeatsparus įvairioms ligoms. Gyvybingumas tada ne tik ne stiprėja, bet ima nykti. Sveikas maistas, higieniškos gyvenimo sąlygos, fizinis lavinimas brendimo laikotarpiu saugo vaiką nuo silpnėjimo, stiprina jo gyvybines jėgas. Sunku bus auklėtojai palaikyti žvalią auklėtinio nuotaiką, gyvumą, ugdyti savarankiškumą, jeigu šis bus pavargęs ir fiziškai paliegęs, jei neturės skatinančių veikti jėgų. „Gyvybingumas yra vaiko psichinių funkcijų plėtotės sąlyga, o kartu gaivinanti ir stiprinanti būsimų individų jėga, nes auklėtiniams ateityje teks dalyvauti tautos prieauglio produkcijoje.”