Įmonės finansinių ataskaitų vertinimas


Įvadas. Buhalterinės apskaitos organizavimas. Buhalterinė apskaita Lietuvoje ir ES. Finansinių ataskaitų rengimo metodikos apžvalga. AB „Pieno žvaigždės“ finansinių ataskaitų sudarymas. AB „Pieno žvaigždės“ apskaitos politika. AB „Pieno žvaigždės“ finansinių ataskaitų vertinimas. Išvados ir pasiūlymai. Literatūra ir kiti informacijos šaltiniai. Priedai. Priedas. AB „Pieno žvaigždės“ balansas 2013 – 2015 metais. Priedas. AB „Pieno žvaigždės“ pelno (nuostolių) ataskaita 2013 – 2015 metais.


Finansinių ataskaitų vertinimas yra svarbus kiekvienai įmonėi, nes priimti tikslius ir optimalius valdymo sprendimus bei išlikti konkurencingiems tarp kitų įmonių galima tik objektyviai įvertinus sukauptą informaciją. Taip pat, finansinis vertinimas yra svarbus ne tik vidaus, bet ir išorės vartotojams: investuotojams, klientams bei kitoms įvairioms institucijoms. Kiekvienas iš jų turi teisę gauti naujausią, tikslingiausią ir patikimiausią informaciją apie įmonės būklę.

Darbo tikslas: išanalizavus įmonės finansines ataskaitas, įvertinti bendrą įmonės būklę

Remiantis finansinės apskaitos informacija priimami svarbūs sprendimai tiek įmonės, tiek valstybės lygiu, todėl jos pateikimas yra reglamentuojamas. Rinkos ekonomikos šalyse finansinė apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos sudaromos vadovaujantis visuotinai pripažintais bendraisiais apskaitos principais, tarptautiniais apskaitos standartais, nacionaliniais apskaitos standartais, valstybių teisės aktais.

Bendrieji apskaitos principai (BAP) – nuostatos, kuriomis grindžiamos konceptualios apskaitos taisyklės. Lietuvoje bendrieji apskaitos principai nusakyti Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme. (Vilniaus Universitetas, Apskaitos audito pagrindai, 23 p.)

Lietuvoje apskaitą reglamentuoja trys nacionaliniai įstatymai, kuriuos 2001 m. lapkričio mėn. priėmė Respublikos Seimas:

Lietuvoje finansinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą,finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo tvarką reglamentuoja įstatymai:

Tarptautiniai apskaitos standartai (TAS) – nuo 2005m. apskaitą pagal TAS Lietuvoje privalo tvarkyti akcinės bendrovės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose. Nuo 2007 m. juos gali taikyti ir kiti ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantys juridiniai asmenys. Tarptautiniai apskaitos standartai apima:

tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), patvirtintus Tarptautinių apskaitos standartų valdybos;

tarptautinius apskaitos standartus (TAS), patvirtintus Tarptautinių apskaitos standarto komiteto, vėliau patobulintus ir patvirtintus Tarptautinių apskaitos standartų valdybos;

aiškinimus, parengtus Tarptautinio finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto arba ankstesnio – Nuolatinio aiškinimo komiteto.

Finansinių ataskaitų duomenys tvarkomi laikantis bendrųjų apskaitos principų, atitinkamų apskaitos standartų ir jų pagrindu pasirinktos apskaitos politikos. Apskaitos politika – konkretūs principai, susitarimai, taisyklės ir praktika, kurios įmonė laikosi tvarkydama apskaita ir sudarydama finansines atskaitas.

Visos kitos įmonės nuo 2004 m. sausio 1 d. apskaitą tvarko pagal Verslo apskaitos standartus (VAS). Taigi, TAS taikyti privalo tik dalis įmonių, t.y. tos, kurios rengia konsoliduotą finansinę atskaitomybę ir yra listinguojamos finansų rinkose. Kitos įmonės rengs finansinę atskaitomybę pagal nacionalinius apskaitos standartus. Dėl to atskirų įmonių finansinė atskaitomybė gali tapti nebepalyginama, ypač jei nacionaliniai apskaitos standartai gerokai skiriasi nuo tarptautinių.

Kalbant apie apskaitos tarptautinę reglamentaciją, nederėtų pamiršti dar vienos svarbios organizacijos, įnešusios reikšmingą indėlį į apskaitos reglamentavimą tarptautiniu mastu – Europos Sąjunga. Ji darniai apskaitai palaikyti naudojo direktyvas,kurių reikalavimų privalo laikytis kiekviena ES narė.

15% Lietuvos gyventojui15% Užsieniečiui 20% Lietuvos įmonei 30% Užsienio įmonei 4

15% Gyventojų pajamų mokestis 9% Privalomojo sveikatos draudimo įmokos 30.98% Valstybinio socialinio draudimo įmokos 0.2% Įmokos į Garantinį fondą

Didžiausias ilgalaikis turtas buvo 2013 metais, siekė 60 479 tūkst. Eur. Lyginant su 2014 m. jis sumažėjo net 7,46 % (4 512 tūkst. Eur.). O nuo 2014 metų iki 2015 metų jis dar sumažėjo 8,52 % (4 771tūkst. Eur..). Ilgalaikis turto sumažėjimą nuo 2013 metų labiausiai įtakojo materialaus turto mažėjimas, tam įtakos galėjo turėti ilgalaikio materialaus turto nusidevėjimas. Taip pat 2014 metais, lyginant su 2013 metais ir 2015 metais, kuriais ilgalaikės gautinos sumos buvo panašios, ypač sumažėjo, tam įtakos galėjo turėti sumažėjusios pirkėjų skolos. Mažiausiai įtakos ilgalaikio turto pasikeitimui turėjo šios ilgalaikio turto dalys: investicijos pardavimui ir atidėtasis mokestis.

  • Microsoft Word 85 KB
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 31 puslapis (7268 žodžiai)
  • Kolegija
  • Auksė
  • Įmonės finansinių ataskaitų vertinimas
    10 - 2 balsai (-ų)
Peržiūrėti darbą
Įmonės finansinių ataskaitų vertinimas. (2016 m. Lapkričio 29 d.). https://www.mokslobaze.lt/imones-finansiniu-ataskaitu-vertinimas.html Peržiūrėta 2021 m. Balandžio 20 d. 01:14
Peržiūrėti darbą
×
40 mokytojų prisijungę laukia tavo klausimo