Įmonės turto klasifikavimas

Pradedant nagrinėti įmonės turto klasifikavimą, reikia susipažinti su turto sąvoka.

įmonės turtas gali būti klasifikuojamas pagal įvairius požymius: pagal finansinį pobūdį, pagal funkcinę paskirtį ( naudojimo pobūdį), pagal naudojimo laiką ( apyvartos pobūdį) ir kt. Pagal naudojimo laiką ( apyvartos pobūdį ) turtas skirstomas į trumpalai trumpalaikis turtas – tai toks turtas, kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per santykinai trumpą laikotarpį ( vienerius finansinius metus ).

Per vieną ataskaitinį laikotarpį sunaudojamas turtas laikomas trumpalaikiu, neatsižvelgiant į šio turto kainą. Pavyzdžiui, įrenginiai, skirti perparduoti jais prekiaujančioje firmoje, bus trumpalaikis turtas. Turto priskyrimą trumpalaikiam ar ilgalaikiam lemia įmonės veiklos aplinkybės. Trumpalaikį turtą palyginti greitai galima paversti pinigais jį pardavus, dėl šios priežasties jis laikomas likvides lėšos kasoje ir bankų sąskaitose. Tai pats likvidžiausias finansinis turtas. Kasoje laikomos palyginti nedidelės pinigų sumos nacionaline valiuta ir užsienio šalių valiuta reikalingos atsiskaityti su įmonės darbuotojais ir kitiems mokėjimams grynais pinigais. Kasoje gali būti laikomi ir grynųjų pinigų ekvivalentai: pašto ženklai, transporto talonai, loterijos bilietai ir kt. Didžiausią pinigų dalį atsiskaityti su tiekėjais ir kitais subjektais įmonės laiko bankų sąskaitose.

Terminuoti indeliai ir apyvartiniai vertybiniai popieriai. Laikinai laisvas lėšas įmonės gali investuoti terminuotus indelius ir apyvartinius vertybinius popierius. Į trumpalaikį turtą įskaitomi terminuoti indeliai bankuose ne ilgesniam kaip vienerių metų laikui. Apyvartinius vertybinius popierius sudaro trumpiau nei vieneriems metams įsigytos valstybės ir įmonių obligacijos, supirktos nuosavos bei kitų įmonių akcijos, skirtos parduoti, ir kt. Terminuoti indeliai ir apyvartiniai vertybiniai popieriai sudaro trumpalaikes investicijas. Jos teikia įmonei palūkanų ar kitokios formos papildomų pajamų. Šis turtas per palyginti trumpą laiką virsta pinigais.

Skolos įmonei. Įmonėje didžiausią debetinių skolų dalį sudaro pirkėjų skolos už jiems parduotas prekes, atliktus darbus bei suteikta paslaugas. Šios skolos susidaro dėl to, kad pirkėjas arba užsakovas atsiskaito už gautas prekes, atliktus darbus ar paslaugas ne iš karto, o po tam tikro laiko. Taip dažniausiai atsitinka dėl to, kad įmonės tarpusavyje atsiskaito per banką, o ne grynais pinigais.

Be pirkėjų, įmonės skolininkais būna ir tam tikri asmenys.