In vitro kultūrų panaudojimas augalų selekcijoje Sodininkystė


In vitro kultūrų panaudojimas augalų selekcijoje. Augalų dauginimo in vitro sistemoje ypatumai. Sėklinės medžiagos ir veislių kokybė. Augalu veisles. Sėklininkystė. Daržovių sėklininkystė.


Darbo objektas: In vitro kultūrų panaudojimas augalų selekcijoje. Sėklinės medžiagos ir veislių kokybės kontrolė. Daržovių sėklininkystė.

Darbo tikslas: išsiaiškinti in vitro kultūrų panaudojimą augalų selekcijoje. Panagrinėti informaciją apie sėklinę medžiagą ir veislių kokybės kontrolę. Pasidomėti daržovių sėklininkyste.

Dauguma biotechnologijos metodų miško medžių tyrimuose būtų praktiškai nepritaikomi, jei medžių, kaip ir kitų augalų, nebūtų galima klonuoti in vitro sistemoje. Klonavimas in vitro reiškia procesą, kurio metu iš minimalaus kiekio pradinės medžiagos gaunamas didelis skaičius naujų augalų-regenerantų. Paprastai klonavimo tikslas yra išlaikyti palikuonyse nepakitusį tam tikrą genotipą. Tai gali būti atrinktas genotipas su vertinga fenotipine išraiška (pvz. selekcininkų atrinktas “rinktinis“ medis) arba dirbtinai biotechnologiniais metodais pakeistas genotipas. Kadangi dauginama vegetatyviškai, tai palikuonys turės genotipą, identišką motininiam augalui. Ši teorija apie vegetatyvinį dauginimą ne visada ir ne visiškai sutampa su praktiniais mikrovegetatyvinio dauginimo rezultatais, tačiau tam tikro natūralaus ar dirbtinai sukurto genotipo išsaugojimas bei padauginimas vis dėlto yra tai, ką įmanoma pasiekti, taikant vegetatyvinio dauginimo in vitro sistemą. Dalis augalų ir natūraliai geba tam tikru mastu palaikyti vegetatyvinį dauginimąsi, tačiau audinių kultūroje augalų dauginimo sistema gali per trumpą laiką duoti daug didesnę augalų-regenerantų išeigą. Daugumai miško medžių rūšių mikrovegetatyvinis dauginimas apskritai yra vienintelė išeitis bandant pagausinti konkretų genotipą, kadangi miško medžiai, ypač vertingesnių rūšių, apskritai gamtoje nėra linkę daugintis vegetatyviškai (pavyzdžiui, atžalomis). Tačiau ir tiems medžiams, kurie geba natūraliai daugintis atžalomis, mikrovegetatyvinis dauginimas nepraranda savo reikšmės. Tokia medžių rūšis in vitro sistemoje geba atitinkamai išauginti dar didesnį kiekį augalų-regenerantų ir yra lengviau adaptuojama masiniam dauginimui. Kaip pavyzdį čia galima paminėti drebulę ir jai giminingas rūšis iš tuopų (Populus) genties. Drebulė nėra laikoma itin vertingu medžiu, tačiau dėl greito augimo bei didelio plastiškumo vegetatyvinio dauginimo atžvilgiu ji yra tinkamiausia rūšis trumpos apyvartos želdiniams. In vitro technologijos dabar leidžia greitai padauginti atrinktus vertingus drebulės genotipus.

Taip pat in vitro technologijos naudingos sveikos (devirusuotos) augalinės medžiagos gavimui. Kadangi augalai yra klonuojami iš meristemos, tokiu būdu yra gaunami bevirusiniai augalai.

  • Microsoft Word 46 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (3062 žodžiai)
  • Kolegija
  • Žemiete
  • In vitro kultūrų panaudojimas augalų selekcijoje Sodininkystė
    10 - 1 balsai (-ų)
In vitro kultūrų panaudojimas augalų selekcijoje Sodininkystė . (2017 m. Spalio 03 d.). https://www.mokslobaze.lt/in-vitro-kulturu-panaudojimas-augalu-selekcijoje-sodininkyste.html Peržiūrėta 2019 m. Rugpjūčio 22 d. 17:07
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema