Infliacijos ir nedarbo įvertinimas socialiniu ir ekonominiu aspektu


Įvadas. Užimtumas. Gyventojų užimtumo kriterijai. Nelegalus užimtumas. Nedarbas. Nedarbo tipai. Natūralusis nedarbo lygis. Nedarbo priežastys ir mažinimo priemonės. Infliacija ir nedarbas. Trumpojo laikotarpio filipso kreivė. Ilgojo laikotarpio filipso kreivė. Racionaliųjų lūkesčių teorija ir nedarbo – infliacijos problema. Skurdo ir užimtumo problema lietuvoje. Užimtumo politika lietuvoje. Darbo rinkos profesinis mokymas. Viešieji darbai. Valstybės skatinimas kurti darbo vietas. Darbo biržos. Lietuvos darbo biržų programos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programos. Užimtumo programų finansavimas. Išvados. Naudota ir cituota literatūra.

Viena svarbiausių ekonominių ir socialinių problemų yra gyventojų užimtumo didinimas, naujų darbo vietų kūrimas ir nedarbo mažinimas. Šių klausimų sprendimas susijęs su šalies ekonomikos išsivystimo lygiu ir gamybos augimu.

Gyventojų užimtumo, nedarbo problemos yra aktualios visame pasaulyje. O Lietuvoje jos ypač aktualios tapo po Lietuvos nepriklausomybės, tai yra perėjus iš planinės į rinkos ekonomiką. Iš esmės reikėjo pertvarkyti šalies ūkio struktūrą, vykdyti privatizavimą, ieškoti naujų rinkų ir k. T. O tai negalėjo nepaveikti gamybos, paslaugų plėtros, specialistų persiorientavimo dirbti naujomis ekonominėmis sąlygomis. Atskiros ūkio šakos ir įmonės pradėjo dirbti ne visu pajėgumu, reikėjo sumažinti darbo vietų skaičių, sutrumpinti savaitės darbo laiką ir kt. Šios ir daugelis kitų priežasčių vertė ieškoti padėties pagerinimo būdų ir spręsti gyventojų socialinius klausimus, tokius kaip minimalus atlyginimas, nedarbas, pašalpų garantija ir kt. Praėjus daugiau nei dešimčiai metų matyti, kad yra nedidelių, bet teigiamų poslinkių gaivinant šalies ūkio ekonomiką, mažinant nedarbą, didinant gyventojų užimtumą. Šis pereinamasis šalies ekonomikai laikotarpis įeis į šalies istoriją kaip ilgų komanditinės ekonomikos pasėkmių šalinimo metai. Tad šio darbo tikslas įvertinti Lietuvužimti gyventojai – tai dirbantys visų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ir organizacijose, įskaitant dirbančius ūkininkus, bei atliekantys karinę tarnybą. Užimtųjų grupei priskiriami ir tie dirbantieji, kurie ataskaitiniu laikotarpiu nedirbo dėl ligų, traumų, ligonių slaugymo, kasmetinių ir nemokamų atostogų, darbų trūkumo, prastovų, vaiko priežiūrai skirtų nemokamų atostogų, iki jiems sukaks m. , bet nebuvo nutraukę oficialių ryšių su darboviete.

Darbingo amžiaus gyventojams mes priskiriame asmenis nuo 16 metų iki pensijinio amžiaus. Tačiau ekonominėse veiklose užimti ne tik darbingo amžiaus gyventojai, bet ir jaunesni nei 16 metų, bei jau pensijinio amžiaus sulaukę gyventojai. Todėl užimti šalies gyventojai – tai visi 14 – 74 metų amžiaus piliečiai, dirbantys įvairiose nacionalinio ūkio šakose. Atliekant darbo rinkos tyrimus, prisilaikoma tam tikrų užimtumo kriterijų. Prie užimtų gyventojų priskiriami 14 – 74 metų gyventojai, kurie tiriamuoju laikotarpiu dirbo bet kokį apmokamą darbą, trukusį ne mažiau kaip val. Savaitėje ir už tai gavo atlyginimą pinigais arba natūra. Šiai darbuotojų kategorijai priskiriami.

  • Microsoft Word 76 KB
  • 2012 m.
  • 38 puslapiai (9785 žodžiai)
  • Universitetas
  • Infliacijos ir nedarbo įvertinimas socialiniu ir ekonominiu aspektu
    10 - 3 balsai (-ų)
Infliacijos ir nedarbo įvertinimas socialiniu ir ekonominiu aspektu. (2011 m. Birželio 22 d.). https://www.mokslobaze.lt/infliacijos-ir-nedarbo-ivertinimas-socialiniu-ir-ekonominiu-aspektu.html Peržiūrėta 2019 m. Birželio 17 d. 00:33
×
Nesuprantate kaip atlikti užduotį? Klauskite eksperto!