Informacijos apdorojimo lygiai


Informacijos apdorojimo lygiai. Informacijos pateikimo formos. Duomenų failas rinkmena. Pastovaus ilgio įrašų privalumai. Pastovaus ilgio įrašų trūkumai. Kintamo ilgio įrašų privalumai. Kintamo ilgio įrašų trūkumai. Bendra ir operatyviosios , ir išorinės kompiuterio atminties paskirtis. Operatyviosios atminties paskirtis. Išorinės atminties paskirtis. Operatyviosios atminties struktūrą. Išorinės atminties struktūra. Operatyviosios atminties talpa. Duomenų įsiminimo greitis. Duomenų sankaupų sudarymo būdai. Duomenų sankaupos struktūros sudarymo metodus ir būdus. Sankaupų duomenims apdoroti būdinga. Duomenų bazių privalumai. Duomenų bazių trūkumai. Formalūs duomenų ir programų ryšiai. Sisteminė programinė įranga. Taikomoji programinė įranga. Skaičių pateikimo formos. Dešimtainiai supakuoti skaičiai. Šešioliktainiai supakuoti skaičiai. Dešimtainiai skaičiai su slankiuoju tašku. Šešioliktainiai ir dvejetainiai skaičiai su slankiuoju tašku. Dvejetainių komandų sandara. Pirmojo ir antrojo duomenų tikrieji adresai apskaičiuojami pagal formulę.


Pakeisti duomenys pateikiami kaip informacija, kuri jau yra nauja arba kitaip pateikta.

Pagal apdorojimo periodus informacija gali būti pradinė, tarpinė ir rezultatinė.

Pagal reikšmę – teisinga, klaidinga, visa, ne visa, prieštaringa, nereikalinga ir pan.

Galutinis naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo, turintis kompiuteriu apdorojamą informaciją.

Naudotojui pateikiama kito naudotojo informacija, apdorojant ją kitam naudotojui reikiama forma.

Informacijos apdorojimo rezultatas yra nauja informacija, kuri išreiškiama skaičiais, žodžiais, simboliais, kodais ar pan.

Reliacinių aibių naudojimas tikslingas dėl to, kad aibės turi išvystytą fundamentinį matematinį aparatą, kuris naudojamas transformuojant informaciją į duomenis.

Algoritmas - nuorodų ir taisyklių visuma, kuri naudojama apdorojimo procese, kad iš pradinių duomenų būtų gaunami duomenų apdorojimo rezultatai.

Kompiuteriniais duomenimis laikomi duomenys, turintys tokią struktūrą ir išraiškas, kokias gali įsiminti kompiuterio atminties įtaisas.

Duomenų sankaupa – įvardintas duomenų darinys, kai nėra svarbu, ar nagrinėjami duomenys yra failas, masyvas, laukas ar rinkinys.

Bet kokios duomenų sankaupos gali būti surastos ir pateiktos apdoroti, jeigu žinomi tų duomenų struktūrų adresai.

Tai reiškia, kad tą pačią duomenų sankaupą gali sudaryti arba pastovaus, arba kintamo ilgio įrašai, skaičiuojant simboliais arba baitais.

Duomenų rinkinys - duomenų lauką sudaranti tam tikra įrašų aibė, pateikta ne taip, kaip duomenų masyve, faile.

Kartais duomenis reikia dirbtinai padaryti pastovaus ilgio. Pirmiausia nustatomas kiekvieno įrašo duomens maksimalus ilgis. Tada, kad būtų gautas maksimalus duomens ilgis, jo pradžioje (dažniausiai apdorojant skaičius) arba pabaigoje (dažniausiai apdorojant tekstinius duomenis) papildomai įrašomi specialūs duomens ilginimo simboliai. Dažniausiai tokie simboliai būna protarpiai (((). Dirbtinai sudaryti pastovaus ilgio įrašų duomenys:

Taip pat dirbtinai pastovų ilgį galima sudaryti ir nustatant maksimalų įrašų ilgį ir kiekvieno įrašo pabaigą užpildant protarpiais:

Sudarant kintamo ilgio įrašus, duomenys vieni nuo kitų skiriami tarpais, o įrašai vieni nuo kitų skiriami specialiu įrašo pabaigos ženklu.

Ieškant ir peržiūrint visus įrašus iš eilės, juos lengva rasti, nes kiekvieno pradžia yra už vienodo baitų skaičiaus;

Jų maksimalus ilgis gali keistis: jeigu ilgis sumažėja, tai dar neracionaliau naudojama kompiuterio atmintis, jeigu padidėja, tai gali sutrikti normalus uždavinių sprendimas.

Jeigu pataisyto įrašo ilgis mažesnis už pradinį, tai duomenų sankaupoje susidaro tam tikros „skylės“, jeigu ilgesnis – tai būtinas duomenų postūmis;

Bendra ir operatyviosios, ir išorinės kompiuterio atminties paskirtis yra įsiminti duomenis. Tarp operatyviosios ir išorinės atminties nuolat vyksta keitimasis duomenimis.

Operatyviosios atminties paskirtis – tiesiogiai dalyvauti duomenų apdorojimo procese: bet kurie pakitimai, įvykstantys duomenyse apdorojimo metu, fiksuojami operatyviojoje atmintyje, kad būtų galima toliau juos keisti, apdoroti.

Operatyviosios atminties struktūrą pakanka suvokti, kaip vienalytį, vientisą duomenų vektorių, kurį sudaro simboliai, skaičiai, raidės, įrašyti į atminties baitus, adresuojamus natūraliaisiais skaičiais.

Išorinės atminties struktūra nėra vientisa, ji turi tam tikrus atminties vienetus, pavyzdžiui sektorius su fiksuotu talpumu.

Duomenų sankaupų sudarymo būdai – tai duomenų įrašų išdėstymas sankaupose tokiu būdu, kad reikiamų įrašų paieška vyktų veiksmingai. Veiksmingas įrašų radimas reiškia, kad reikiami įrašai randami tokiu greičiu, kad uždavinys būtų išspręstas reikiamu laiku, ir netrukdytų laiku spręsti kitų uždavinių.

Duomenų sankaupos struktūros sudarymo metodus ir būdus lemia duomenų apdorojimo algoritmo ryšys su pradinių duomenų įrašais.

  • Microsoft Word 171 KB
  • 2021 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (3460 žodžiai)
  • Universitetas
  • Gabrielius
  • Informacijos apdorojimo lygiai
    10 - 1 balsai (-ų)
Peržiūrėti darbą
Informacijos apdorojimo lygiai. (2021 m. Balandžio 20 d.). https://www.mokslobaze.lt/informacijos-apdorojimo-lygiai.html Peržiūrėta 2021 m. Gegužės 13 d. 13:16
Peržiūrėti darbą
×
41 mokytojas prisijungę laukia tavo klausimo