Informacinių technologijų organizacijų valdymo praktika ir jos gerinimas


Linijinė valdymo struktūra. Funkcinė valdymo struktūra. Linijinė-funkcinė valdymo struktūra. Štabinė struktūra. Matricinė organizacijos valdymo sistema. Praktinė dalis Nokia korporacija. Sony korporacija. Socialinis tinklas „Facebook“. Internetinė parduotuvė „Amazon“. „Ibm“. „Intel corporation“. „Google“. „Apple“. „Tesla motors“. „Samsung“. Išvados. Pasiūlymai. Literatūros sąrašas.


Savo darbe analizuosime organizacijos valdymo ir organizacijos struktūrų teorijas, jų privalumus ir trūkumus. Pateiksime sėkmės/nesėkmės istorijas organizacijų susijusių su informacinių technologių sritimi. Išanalizuosime, kodėl nagrinėjamos organizacijos tapo tokios sėkmingos / nesėkmingos ir kas tai lėmė.

Tikslas – mūsų darbo tikslas buvo sužinoti daugiau apie informacinių technologijų, paslaugų organizacijų valdymą, ju vidinę struktūra, teorinius aspektus, išanalizuoti skirtingų įmonių sėkmingus valdymo modelius, valdymo formas, ju galimą kaitą.

Suomijos mobiliųjų technologijų kompanija „Nokia“, turinti ilgą ir įdomią savo veiklos istoriją, yra gerai visame pasaulyje žinomas, globalus prekės ženklas, buvęs rinkos lyderis. Kasdien apie 1,3 mlrd. pasaulio žmonių vieni su kitais bendrauja naudodavosi „Nokia“ mobiliaisiais įrenginiais – mobiliaisiais telefonais, pažangiais išmaniaisiais įrenginiais ar aukštos klasės mobiliaisiais kompiuteriais. Tačiau... didėjanti konkurencija šioje srityje lemia gana staigų ir akivaizdų kompanijos rinkos dalies praradimą. „Nokia“ priima daug būtinų, kartais radikalių strateginių sprendimų, siekdama išlikti konkurencingoje rinkoje ir „kovoti“ su kompanijomis „Apple“, „Microsoft“, „Google“. Nauja strategija suteikia kompanijai „Nokia“ aiškumą ir krypties jausmą. Bet... Ar pasisekė pasiekti sėkmingų rezultatų? Ar tikite sėkminga kompanijos „Nokia“ ateitimi?

Per pastaruosius beveik 150 metų Suomijos bendrovė „Nokia“, pradėjusi nuo popieriaus masės gamybos 1865 metais, vėliau gaminusi įvairius popieriaus gaminius, guminius batus, dviračių ir automobilių padangas, televizorius ir kitus produktus, tapo globalia telekomunikacijų rinkos lydere pasaulyje. Bendrovė pavadinta Nokia upės, tekančios pietinėje Suomijos dalyje, šalia kurios stovėjo pirminis popieriaus masės malūnas, vardu.

1980 metais kompanija „Nokia“ buvo labai arti bankroto dėl pagrindinės Suomijos prekybos partnerės Sovietų Sąjungos iširimo. 1992 metais Jorma Olila tapus kompanijos prezidentu ir pagrindiniu akcininku, „Nokia“ įvykdė sėkmingą pasikeitimo programą ir tapo lyderiaujančia mobiliųjų telefonų kompanija pasaulyje. Dabar „Nokia“ veikė deklaruodama viziją „sukurti pasaulį, kuriame visi gali būti pasiekiami“. Nokia strategija remiasi augimu, keitimusi ir verslo plėtimu, siekiant sėkmės ateityje. Kompanija buvo ne vien didžiausia pasaulyje mobiliųjų telefonų gamintoja, bet ir ryšių, programinės įrangos, telefono ir interneto paslaugų teikėja.

Dėl minėtų aplinkybių „Nokia“ 2009 metų pabaigoje – 2010 metų pradžioje uždarė tris iš 12 centrinių prekybos taškų pasaulyje, kurie nepateisino numatytų pardavimų lūkesčių ir kuriems nepavyko įgyvendinti užsibrėžtų tikslų. Prekės perkeltos į internetinę erdvę. Dabar „Nokia“ visame pasaulyje turi 650 000 mažmeninių parduotuvių, iš jų 1000 valdoma franšizės pagrindu. Šios parduotuvių pirminis tikslas buvo reklamuoti prekės ženklą, tačiau ilgainiui jos tapo ir svarbiais kompanijos produktų pardavimo taškais.

Analitikų teigimu, kompanijos problemos prasidėjo dar 2007 metais, kai „Nokia“ pradėjo prarasti vartotojus. „Nokia“ buvo mobiliųjų telefonų rinkos, bet ne išmaniųjų telefonų rinkos lyderė. Nors 2010 metais „Nokia“ kompanijos lėšos, skirtos naujiems tyrimams, siekė 3 mlrd. Eurų, dvigubai daugiau nei kompanijos „Apple“ tyrimų plėtros biudžetas, tyrimų kompanijos „Gartner“ duomenimis, nuo tada, kai 2007 metais „Apple“ pardavė pirmąjį „iPhone“, „Nokia“ kompanijos dalis išmaniųjų telefonų rinkoje sumažėjo 20 proc. ir 2010 metais sudarė 30,8 proc. Iki 2007 metų liepos, kol rinkoje pasirodė „Apple“ kompanijos kuriami „iPhone“ išmanieji telefonai, „Nokia“ užėmė 50,8 rinkos.

  • Microsoft Word 2569 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 71 puslapis (13731 žodžiai)
  • Universitetas
  • Algis
  • Informacinių technologijų organizacijų valdymo praktika ir jos gerinimas
    10 - 1 balsai (-ų)
Informacinių technologijų organizacijų valdymo praktika ir jos gerinimas. (2017 m. Lapkričio 07 d.). https://www.mokslobaze.lt/informaciniu-technologiju-organizaciju-valdymo-praktika-ir-jos-gerinimas.html Peržiūrėta 2019 m. Birželio 19 d. 04:15
×
Nesuprantate kaip atlikti užduotį? Klauskite eksperto!