Intelektinių transporto sistemų ir paslaugų ITS diegimas transporte


Įvadas. Literatūros apžvalga ir analizė. Intelektinių transporto sistemų paskirtis bei funkcionavimas. Pasaulio šalių patirtis diegiant intelektines transporto sistemas. Elektroninės kelių naudotojo rinkliavos sistemos. Transporto priemonių identifikavimo sistema ISKIP. Kintamieji greičio ribojimo ženklai. ECall sistema. Vidutinio greičio matuoklių sistema. Svėrimo judesyje sistema. Stacionarūs greičio matuokliai. Raudonos šviesos signalo pažeidimų fiksavimo sistema. Transporto priemonės aktyvuojami greičio informavimo ženklai. Intelektinių transporto sistemų ateities tendencijos. Kooperatinės intelektinės transporto sistemos. Horizontalusis kelių ženklinimas. Automatinė transporto priemonės stabdymo sistema. Aklosios zonos stebėjimo sistema. LED šviesų sistema. Išvados. Literatūra.


Nors ITS srityje veikla Europoje vykdoma nuo XX a. 9−ojo dešimtmečio, tačiau daugelis tokių sistemų yra inovatyvūs sprendimai, apie kuriuos yra surinkta nepakankamai informacijos poveikiui įvertinti, o jų plėtojimo veikla vykdoma ganėtinai nekoordinuotai ir padrikai. Tačiau žvelgiant į vis tobulėjančias technologijas, manau jau netolimoje ateityje mėgausimės intelektualia ir modernia transporto infrastruktūra.

1) Informacija keliautojui (internetinės svetainės, švieslentės, navigacija, informaciniai stendai ir kt.);

Eismo saugumas tiesiogiai priklauso ir nuo kelių infrastruktūros kokybės. Kelių oro sąlygų stebėjimo sistema padėtų užtikrinti palankias sąlygas prižiūrint kelius ištisus metus, o ypač žiemos periodu. Tokios sistemos pagalba eismo dalyviai gali būti informuoti apie esamas eismo sąlygas visuose šalies keliuose. Kita svarbi problema daranti įtaką kelio būklei yra sunkiasvorio transporto viršsvoris. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos duomenimis Lietuvoje apie 15 % sunkiojo transporto priemonių yra perkrautos. Įdiegus automatinę sunkiasvorio transporto svorio kontrolės sistemą, kuri identifikuos perkrautas ir kelius gadinančias transporto priemones bus lengviau kontroliuoti vežėjus tokiu būdu juos priverčiant laikytis nustatytų reikalavimų, dėl ko pagerėtų kelių kokybė ir sumažėtų valstybės išlaidos kelių tvarkymui.

ERS postas įrengtas kelyje radijo bangomis skenuoja visas pravažiuojančias transporto priemones. Pirminėje stadijoje tikrinama ar transporto priemonė turi reikiamą lipduką ant priekinio automobilio stiklo. Jeigu lipdukas neaptiktas sistema aktyvuoja vaizdo kameras, kurios fiksuoja TP priekyje esančius registracijos numerius bei iš šono filmuoja užfiksuotą automobilį. Sekančioje stadijoje nustatomas TP ašių skaičius, o pravažiavus postą iš galo nufotografuojami TP registracijos numeriai. Jeigu TP nėra užregistruota ERS, tuomet siunčiamas asmeninis pranešimas TP savininkui su prašymu susimokėti. [13]

ISKIP (angl. Intelligent Comprehensive Vehicle Identification System) − tai intelektinė išsami transporto priemonių identifikavimo sistema, skirta automatiniam transporto priemonių kategorijos, spalvos, gamintojo, modelio ir valstybinio registracijos numerio fiksavimui. Visų išvardintų savybių atpažinimas atliekamas iš nuotraukos, todėl sistema nereikalauja sudėtingų įrengimo darbų kelio dangoje. Sistema turi programinę įrangą su kompleksu algoritmų, pagal kuriuos išanalizavę nuotrauką palygina ją su sistemos duomenų bazėje esančiomis 500000 transporto priemonių nuotraukų. Centrinėje duomenų sistemoje iš visų identifikavimo postų surinkta informacija patikrinama ir sulyginama su pateiktomis užklausomis (pvz.: ieškomas automobilis, viršytas greitis, neatitikimas spalvos, gamintojo ir markės pagal valstybinį registracijos numerį). Sistema gali būti įrengta stacionariai (pvz.: pasienio punktai, kelių sankryžos) arba mobiliai (pvz.: policijos automobiliuose, sienos apsaugos pareigūnų automobiliuose, valstybinės kelių transporto inspekcijos automobiliuose). Lenkijoje yra įrengta virš 100 ISKIP identifikavimo postų [5].

1. Kai transporto priemonė važiuoja tiesiai yra fiksuojamas pažeidimas (situacija Nr. 1);

Sistema, kurioje daugybė intelektinių sistemų yra susietos į vieną bendrą vadinamos

Aktyvioji aklosios zonos stebėjimo sistema naudoja įvairius elektroninius stebėjimo prietaisus sumontuotus išoriniuose galinio vaizdo veidrodėluose arba netoli galinio automobilio bamperio. Šie stebėjimo įrenginiai gali fiksuoti šalia važiuojančias transporto priemones elektromagnetinėmis bangomis (radaro veikimo principas) arba skaitmeninėmis kameromis stebint vaizdą realiuoju laiku ir jį analizuojant. Jeigu vairuotojas įjungia posūkio signalą ir vienas iš šių įrenginių aptinka kitą transporto priemonę esančią aklosios zonos ribose vairuotojui siunčiamas vaizdinis ir garsinis perspėjimas apie galimą pavojų. Labiau pažengusiose sistemose esant pavojui sistema neleidžia pasukti vairo.

  • Microsoft Word 3161 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (3211 žodžiai)
  • Universitetas
  • Efka
  • Intelektinių transporto sistemų ir paslaugų ITS diegimas transporte
    10 - 3 balsai (-ų)
Intelektinių transporto sistemų ir paslaugų ITS diegimas transporte. (2017 m. Lapkričio 21 d.). https://www.mokslobaze.lt/intelektiniu-transporto-sistemu-ir-paslaugu-its-diegimas-transporte.html Peržiūrėta 2020 m. Rugsėjo 22 d. 11:05
×
142 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo