Įsipareigojimas savo Tėvynei ir visuomenei Lietuvos literatūroje


Įsipareigojimas savo Tėvynei ir visuomenei Lietuvos literatūroje.


Įsipareigojimas savo Tėvynei ir visuomenei –tai pareiga tausoti savo tautos kalbą, žemę ir tradicijas. Ši tema aktuali ne tik moderniausiais laikais,bet ir renesanso epochoje. Tokie renesanso rašytojai kaip Jonas Radvanas ir Mikalojus Daukša kelia tautiškumo ir savimonės problemas, ir parodo, kad ginti ir tausoti savo Tėvynės išlikimą galima dvejais būdais: Jonas Radvanas savo herojiniame epe „Radviliada“ išaukština pareigą ginti tautos teritoriją, o Mikalojus Daukša teigia, kad didžiausia tautos vertybė – jos gimtoji kalba, o valstybė, netausojanti savo gimtosios kalbos, yra menka ir niekinga.

XVIa. LDK tvyrojo įtampa – Lietuvą puldinėjo priešai, Lietuvos didikai pasirašė dvi tautas sujungiantį „Liublino unijos“ aktą, be to, vyro kontreformacijos ir reformacijos kovos.

  • Microsoft Word 11 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 2 puslapiai (526 žodžiai)
  • Gimnazija
  • Domantė
  • Įsipareigojimas savo Tėvynei ir visuomenei Lietuvos literatūroje
    9 - 4 balsai (-ų)
Įsipareigojimas savo Tėvynei ir visuomenei Lietuvos literatūroje. (2017 m. Vasario 05 d.). https://www.mokslobaze.lt/isipareigojimas-savo-tevynei-ir-visuomenei-lietuvos-literaturoje.html Peržiūrėta 2019 m. Sausio 21 d. 06:24
×