Iskaita rusų lenkų ir vokiečių barbarizmai ir skoliniai

Lietuviai nuolat bendravo su lenkais, rusais ir vokiečiais. Vadinasi, Lietuvių kalboje turi būti jų kalbų pėdsakų. Pagrįskite šį teiginį konkrečiais kalbų duomenimis.

šią kalbą norėčiau pradėti garsaus kalbininko ir vertėjo j. Lietuvių kalba savo raidos laikotarpyje patyrė begalę sunkumų bei pokyčių. Mūsų dienomis ją drąsiai, nieko nebijodami, galime vadinti savo gimtąja kalba, o anot jono jablonskio: kalba yra didis, tautos statytas paminklas .

Lietuvių kalbos gyvavimo laikotarpyje vyko daug pokyčių: spaudos draudimo laikotarpis, besiskverbianti lenkų, vokiečių kalba, sovietinė okupacija ir aneksija, trėmimai į sibirą. Taip mūsų kalboje atsirado daug žodžių,pasiskolintų iš kitų kalbų, kurie yra svetimos kilmės. Jie vadinami skoliniais. Skoliniai yra svetimos kilmės žodžiai, įvairių kontaktų (ekonominių, politinių, kultūrinių ir kt. ) keliu atėję daugiausia iš kaimyninių kalbų. Manau mūsų kalba yra labai graži, joje yra pakankamai Lietuviškų žodžių, tad jos nereikėtų darkyti svetimos kilmės žodžiais, ypatingai naujaisiais skoliniais, atkeliavusiais iš svetur. Be abejonės yra tokių skolinių, kurie atėję į mūsų kalbą labai seniai ir jų vartojimo mes nevengiame, nes be jų tikriausiai neišsivaizduotume savo buities. Iš visų savo kaimynų Lietuviai daugiausia bendravo su slavų tautomis, todėl ir pati didžiausia Lietuvių kalbos skolinių dalis yra slavizmai. Sunku tiksliai pasakyti, kiek slavizmų įvairiais laikais pateko į Lietuvių kalbą. Aišku tik, kad skolinių tarpe jų procentas yra didžiausias.