Išmetamųjų dujų jutikliai


Įvadas. Dujų jutikliai ir jų tipai. Lambda jutikliai. Siaurajuostis bei papildomas jutiklis. Planarinis zondas. Titaninis deguonies jutiklis. Plačiajuostis deguonies jutiklis. Išvados. Literatūros sąrašas.


Šiuolaikiniame pasaulyje, kai visi procesai vyksta greitai, dažnas žmogus nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be automobilio. Tai ir susisiekimo priemonė ir daiktas, gerinantis gyvenimo kokybę, o kartais netgi įvaizdžio ar prestižo dalis. Tačiau automobilių skaičiaus didėjimas miestuose, kaimuose ir bendrai pasaulyje pradeda kelti ir problemas, iš kurių viena didžiausių yra užterštumo didėjimas. Būtent dėl to, nuolat atsirandant naujovėms, vis dažniau kalbama apie užterštumo kontrolę bei tam padedančius prietaisus. Kaip pavyzdys yra įvairus išmetamųjų dujų jutikliai, padedantys ne tik išmatuoti dujas bet ir užtikrinti automobilio efektyvų darbą..

Šio darbo tikslas – aptarti išmetamųjų dujų jutiklius bei išskirti pagrindines savybes.

Rašomąjį darbą sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje aptariami bendri dujų jutiklių tipai , antroje darbo dalyje įvardijamos lamda zondo savybės bei apžvelgiami keli automobiliuose diegiami išmetamųjų dujų jutikliai.

Didžiausi sunkumai iškilo susisteminant informaciją dėl skirtingo terminų pavadinimo bei aiškinimo. Visgi nuoseklus gilinimasis leido rasti bendrų sąlyčio taškų bei daryti tam tikras išvadas apie išmetamųjų dujų jutiklius.

Keičiantis technologijoms ir vis tobulėjant automobiliams bei juose esančiai įrangai, neatsiejama jų dalis tampa išmetamųjų dujų jutikliai. Tokio tipo jutikliai šiuo metu montuojami ne tik pačiuose automobiliuose, bet ir stovėjimo aikštelėse ir kitose vietose, kur norima išmatuoti užterštumą. Bendrai imant jutiklis yra prietaisas, kuris keičia vienos prigimties energiją į kitos prigimties energiją. [4, 7] Tuo būdu visi jutikliai atlieka informacijos perdavimo funkciją. Kalbant apie dujų jutiklius, jie visi leidžia aptikti dujų pėdsakus arba pamatuoti jų koncentraciją aplinkoje.

Skirtinguose literatūros šaltiniuose išskiriami įvairių tipų dujų jutikliai pagal skirtingas jų ypatybes, t.y. veikimo būdą, naudojimo sritį, matuojamus fizikinius dydžius, matmenis ir t.t. Pagal veikimo būdą jutikliai gali būti klasifikuojami taip:

Varžiniai arba puslaidininkiniai – jų veikimas paremtas paviršiaus arba tūrio laidumo kitimu kai kuriuose metalo oksido puslaidininkiuose (SnO2 ir kt.);

Akustiniai – jų veikimas paremtas dažniu, kuris priklauso nuo masės bei formos, t.y. ir nuo dujų koncentracijos;

Optiniai – paremti pH pokyčiu tirpale keičiantis dujų koncentracijai. [5, 7]

Dažnai vienas dujų jutiklis gali reaguoti į keletą skirtingų medžiagų, todėl siekiant geresnės matavimo kokybės, norima padaryti jį jautrų kuo mažesniam kiekiui medžiagų. Tai galima padaryti katalizatorių, temperatūros, filtrų bei jautraus sluoksnio pagalba, kuris nepraleidžia nenorimų metalo oksido dalelių. [5]

  • Microsoft Word 246 KB
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (2298 žodžiai)
  • Kolegija
  • Renata
  • Išmetamųjų dujų jutikliai
    10 - 2 balsai (-ų)
Išmetamųjų dujų jutikliai. (2016 m. Rugsėjo 18 d.). https://www.mokslobaze.lt/ismetamuju-duju-jutikliai.html Peržiūrėta 2019 m. Rugpjūčio 18 d. 17:58
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema