Istorinių žmonių nuopelnai ir atminimo įamžinimas

Austė

Sveiki, reikia pagalbos aprašant Donelaičio, Poškos, Daukanto, Baranausko ir Valančiaus nuopelnus ir atminimo įamžinimas. Apie kiekviena turėtų būti apytiksliai 6 ar daugiau sakinių

KlausimaiIstorijaLygis: Gimnazija1 atsakymasKlausimas atsakytas
Sausio 17 d. 13:26
Už kiekvieną geriausią atsakymą į lankytojo klausimą gausite dovanų kodą, su kuriuo galėsite užduoti savo klausimą arba nemokamai peržiūrėti norimą dokumentą iš mūsų svetainės.

Atsakymai (1)

Indrė

Donelaičio nuopelnai: Žymiausias jo nuopelnas-hegzametru prašytas pirmasis lietuviškas grožinės literatūros kūrinys, epinė poema „Metai“. Joje vaizduojamas XVIII a. Rytų Prūsijos lietuvių valstiečių gyvenimas, išaukštinama darbo, kaip dvasinės vertybės ir žmogaus vertės mato, svarba, gvildenama žmogaus, kaip amžino gamtos ciklo dalies, tema bei akcentuojama valstiečių nutautėjimo problema.

Donelaičio atminimo įamžinimas: K. Donelaičiui atminti skirtus įvairaus pobūdžio darbus ir kūrinius yra sukūrę architektai, archeologai, dailininkai, muzikai, teatralai, fotografai. Pirmą sykį įamžinti Kristijono Donelaičio atminimą bandyta XIX a. pabaigoje poeto gimtinėje. Tuo metu jau kilo susidomėjimas būrų poeto kūryba ir gyvenimu. Belovų sode Lazdynėliuose buvo pašventintas paminklinis akmuo K. Donelaičio garbei. K. Donelaičio gimimo 200-ųjų metinių išvakarėse pasiūlyta pastatyti poetui paminklą – akmens stulpą su priderančiu įrašu – ant Rambyno kalno, kur vykdavo lietuvių šventės.

Poškos nuopelnai: Žymiausias D. Poškos kūrinys – „Mužikas Žemaičių ir Lietuvos“.

Poškos atminimo įamžinimas: Bijotuose stovi garsieji D. Poškos „Baubliai“ (senienų muziejus, Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus padalinys). Būtent bajoras D. Poška, dvare gyvenęs ir lietuviškos dvasios pasaulį kūręs iki pat savo mirties, yra įsimintiniausias ir reikšmingiausias Bijotų savininkas per visą jo gyvavimo laikotarpį. Bardžių dvarvietėje 1935 m. pastatytas naujas pradinės mokyklos pastatas, mokyklai suteiktas D. Poškos vardas, sovietmečiu laikinai panaikintas. 

Daukanto nuopelnai: Vienas iš nedaugelio sąmoningų mūsų tautiečių – tikrų Lietuvos patriotų.S. Daukantas pirmasis parašė Lietuvos istoriją lietuviškai. Jo darbai iš Lietuvos istorijos: Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių, Istorija žemaitiška, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių; Pasakojimas apie veikalus lietuvių tautos senovėje.


Daukanto atminimo įamžinimas: S. Daukanto vardu Lietuvoje yra pavadintos įvairios pagrindinės bei vidurinės mokyklos, gimnazijos.Buvo pavaizduotas ant 100 litų banknoto. Paminklas aikštėje Papilėje.  Memorialinis namas–muziejus Papilėje. Paminklas Kaune.

 

Baranausko nuopelnai: Baranauskas buvo tautos vetybių sergėtojas ir skelbėjas. Baranauskas kvietė klebonus laisvomis nuo pareigų valandėlėmis užrašinėti visas pastabas, liečiančias kalbą ir ilgainiui tokias pastabas pateikti lietuvių kalbų tyrinėtojams, kurie iš gatavos medžiagos gali sudaryti žodyną, gramatiką ir kitas taisyklių knygas. Buvo pasiryžęs irodyti, kad lietuvių kalba nemiršta. A. Baranausko poema „Anykščių šilelis“ – vienas iš žymiausių lietuvių klasikinės poezijos kūrinių.

Baranausko atminimo įamžinimas: Anykščiuose, Baranauskų šeimos sodyboje, išlikusioje 1826 m. statybos klėtelėje, vyskupo ir poeto brolio Jono anūkas rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis įrengė ir 1927 m. gegužės 1 d. atidarė pirmąjį Lietuvoje memorialinį muziejų.  Anykščiuose pastatyti paminklai: biustas Šv. Mato bažnyčioje. 1967 m. Rumšiškėse pastatytas paminklinis akmuo su bareljefu. 1973 m. Kaune prie namo Rotušės aikštėje 10 atidengta memorialinė lenta su bareljefu. 1999 m. prie Seinų katedros pastatytas paminklas.2003 m. Sedos miestelio centre pastatytas biustas.  Jo vardas suteiktas mokykloms Anykščiuose (nuo 1992 m.) ir Rumšiškėse (1938–1940 m. ir nuo 1994 m.), tiltui per Šventąją Anykščiuose (1932–1944 m. ir nuo 2007 m.) A. Baranausko vardu pavadintos gatvės Alytuje, Ežerėlyje, Garliavoje, Kaune (nuo 1924 m.), Mažeikiuose, Panevėžyje, Rumšiškėse, Telšiuose, Ukmergėje, Utenoje, Vainute, Vilkaviškyje ir Vilniuje, taip pat centrinės aikštės Anykščiuose ir Sedoje 2010 m. Anykščių rajono savivaldybė, bendradarbiaudama su Lietuvos rašytojų sąjunga, įsteigė A. Baranausko literatūrinę premiją.2015 m. rugsėjo 25 d. jo vardu pavadintas krateris Baranauskas Merkurijuje.


Valančiaus nuopelnai: Jis apie save subūrė jaunų, aktyvių, mėgstančių rašyti kunigų kolektyvą, telkė lietuvius intelektualus, išrūpindavo jiems valstybines ar bažnytines tarnybas. M.Valančius savo pirmąjį veikalą „Žemaičių vyskupystė“ parašė lietuvių kalba, tapęs vyskupu savo pirmąjį ganytojišką laišką parašė lietuvių ir lenkų kalbomis. M.Valančius ragino kunigus skaityti knygas, steigti dekanatų bibliotekas, šviestis ir šviesti kitus.  Mokė paprastus žmones suvokti gamtos harmoniją, globoti naminius  ir laukinius gyvulius, paukščius, augaliją. Blaivybės brolijų kūrimas: M.Valančius parengė spaudai blaivystės brolijų įstatus.

Valančiaus atminimo įamžinimas:  1933–1935 m. skulptorius Vincas Grybas sukūrė du gipsinius paminklo vyskupui maketus, kurie nebuvo įgyvendinti. Pavaizduotas ant 2 litų banknoto.1995 m. išleistas pašto ženklas. 1989 m. Vilniuje įkurtas M. Valančiaus blaivybės sąjūdis. 2001 m., minint M. Valančiaus gimimo 200-ąsias metines, Nasrėnuose pastatyta 3 m aukščio skulptūra iš šviesaus granito.  2001 m. išleista sidabrinė 50 Lt moneta „Motiejus Valančius. Portretinių vokų serijoje „Dvasiškiai – laisvosios Lietuvos kūrėjai“ išleistas vokas Kretingos M. Valančiaus draugijos užsakymu sukurti filmai: „Vyskupas Motiejus Valančius“ ir „Bažnyčios – amžini paminklai vyskupui Motiejui Valančiui“. 2005 m. rugsėjo 25 d. Kauno Rotušės aikštėje pastatytas dr. Rimvydo Sidrio Kaunui dovanotas paminklas. 2006 m. susikūrė M. Valančiaus mokyklų asociacija. 2009 m. Kauno 1-ajai pradinei mokyklai Šančiuose, suteiktas Motiejaus Valančiaus vardas. 2010 m. ant Žemaičių vyskupystės muziejaus pastato Varniuose atidengta memorialinė lenta, įamžinanti vyskupo M. Valančiaus, L. Ivinskio ir kitų, nusipelniusių žmonių atminimą. 2011 m. kovo 9 d. minint vyskupo 210-ąsias gimimo ir Žemaičių vyskupijos 600-ąsias metines, ant Kauno miesto muziejaus pastato atidengta memorialinė lenta su bareljefu.

Sausio 17 d. 19:05 Geriausias atsakymas
Šis klausimas jau atsakytas. Atsakykite į klausimus, kurie laukia atsakymo.
×