Išvestinių finansinių priemonių vertinimas ir graikiškųjų raidžių taikymas rizikos valdyme


Įvadas. Išvestinių finansinių priemonių ir jų vertinimo teoriniai aspektai. Neatidėliotini sandoriai. Išvestinės finansinės priemonės. Išankstiniai sandoriai ir jų vertinimo teoriniai aspektai. Pasirinkimo sandorių ir jų vertinimo teoriniai aspektai. Apsikeitimo sandoriai ir jų vertinimo teoriniai aspektai. Išvestinių finansinių priemonių rinkos struktūros ir dinamikos apžvalga. Išvados. Literatūros šaltiniai.


Išvestinės finansinės priemonės, atsiradusios dėl palūkanų normų, valiutų kursų, vertybinių popierių ir biržos prekių kainų nepastovumo ir apsidraudimo poreikio, atnešė vieną iš svarbiausių pastarųjų dešimtmečių pokyčių finansinių priemonių rinkose, pasireiškusį žymiu išvestinių finansinių priemonių rinkų augimu. Išvestinių finansinių priemonių rizika yra viena iš didžiausių, nes investuotojas gali lengvai prarasti ir visą investuotą suma, tačiau jas naudojant protingai, galima susimažinti bendrą investicijų portfelio riziką. Vienas iš svarbiausių išvestinių finansinių priemonių naudojimo etapų – tinkamas jų vertės nustatymas. Taigi, kyla probleminis klausimas – kokiais metodais gali būti įkainojami išvestiniai finansiniai sandoriai?

Pagrindis šio darbo tikslas – išskirti pagrindines išvestinių finansinių priemonių grupes bei jų vertinimo metodus. Šiam tikslui pasiekti yra išsikelti uždaviniai:

Darbą sudaro dvi pagrindinės dalys. Pirmoje dalyje yra teoriškai analizuojamos išvestinių finansinių priemonių grupės bei jų vertinimo metodai. Antrojoje dalyje yra trumpai pasaulinė išsvestinių finansinių priemonių rinkos struktūra ira dinamika. Darbo pabaigoje pateikiamos išsikeltus uždavinius, o kartu ir pagrindinį tikslą, apibendrinančios išvados.

Esminis šių sandorių minusas yra tai, kad jie yra efektyvūs tik trumpoje pozicijoje. Visi sandoriai sudaromi nebiržinėmis – tarpinstitucinėmis prekybos sąlygomis.

Užsienio valiutos kurso arba neatidėliotino valiutos keitinimo sandorio kaina prikaluso nuo valiutų rinkos paklausos ir pasiūlos. Valiutos pasiūla ir paklausa gali būti veikiama infliacijos augimo tempų, šalies mokėjimų balanso, monetarinės ir fiskalinės politikos priemonių ir kt. Finansinis tarpininkas gali pasiūlyti įvairius kurso fiksavimo susitarimus, kuomet tarpininkas seka valiutos kurso pokyčius ir pasiekus tam tikrą lygį įvykdo pirkimo ir pardavimo sandorį. Neatidėliotina valiutos keitimo sandorio kaina (angl. Spot price) – tai esama rinkos kaina. 

Išvestinės finansinės priemonės gali būti naudojamos tiek kredito rizikos, tiek bendrai bet kokių neigiamų pasekmių atsiradimo rizikos valdymui: palūkanų normų, valiutų, žaliavų kainų ar kt. svyravimas. Teorijoje bendrai sutariama, kad rizikos valdymo, o dar tiksliau rizikos perkėlimo, funkcija yra pagrindinė išvestinių finansinių priemonių funkcija. Išvestinių finansinių priemonių naudojimas leidžia riziką perkelti iš tų, kurie jos nenori arba negali prisiimti, tiem kuriems rizikos prisiėmimas yra priimtinas ir galimas. Nors vienas iš esminių išvestinių finansinių priemonių tikslų yra apsidraudimas, šie instrumentai neturėtų būti tapatinami su draudimo sutartimis ar garantijomis (Philip Wood, 2007). Kai kurie išvestiniai finansiniai sandoriai bendrąja prasme gali pasirodyti panašūs į draudimo sutartis arba garantijas, nes viena šalis moka kitai šaliai premiją mainais už sutikimą mokėti tam tikro įvykio ateityje atveju. Siekiants atskirti išvestinių finansinių priemonių apsidraudimo funkciją nuo tradicinio draudimo, yra naudojamas atskiras terminas „hedging“, reiškiantis galimybę valdyti aktyvų kainų kitimo riziką. Išvestinės finansinės priemonės leidžia santykinai pigiai ir greitai valdyti rinkos riziką bei užimti norimą poziciją ateityje, priklausomai nuo prognozuojamų ateities pokyčių.

Išvestinės finansinės priemonės yra plačiai naudojamos spekuliaciniais bei arbitražo tikslais, siekiant pasipelnyti. Išvestinės finansinės priemonės leidžia nedalyvaujant realioje rinkoje ir nepatiriant dalyvavimo joje kaštų ar reguliacinių apribojimų, sudaryti sandorius ir taip gauti pelno.

Išankstiniai sandoriai yra priskiriami besąlyginėms išvestinėms priemonėms (angl. „unconditional derivatives“) – šiais sandoiais sukuriamos šalių pareigos privalo būti įvykdytos bet kokiu atveju. Praktikoje pasitaiko dviejų rūšių išankstiniai sandoriai: išankstiniai (angl. forward) ir ateities (angl. Futures) sandoriai:

  • Microsoft Word 364 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 26 puslapiai (5871 žodžiai)
  • Universitetas
  • Kristina
  • Išvestinių finansinių priemonių vertinimas ir graikiškųjų raidžių taikymas rizikos valdyme
    10 - 2 balsai (-ų)
Išvestinių finansinių priemonių vertinimas ir graikiškųjų raidžių taikymas rizikos valdyme. (2017 m. Lapkričio 22 d.). https://www.mokslobaze.lt/isvestiniu-finansiniu-priemoniu-vertinimas-ir-graikiskuju-raidziu-taikymas-rizikos-valdyme.html Peržiūrėta 2018 m. Lapkričio 15 d. 21:04
×