Java ir CORBA

Corba (common object request broker architecture) yra omg (object management group) konsorciumo specifikacijų rinkinys, apibrėžiantis atvirą, nepriklausomą nuo programų gamintojų architektūrą ir infrastruktūrą, kurią kompiuterių programos naudoja bendram darbui tinkle. Kitaip sakant, corba yra architektūra, leidžianti efektyviai bendrauti paskirstytų programų sudėtinėms dalims. Paskirstytos programos – tokios programos, kurių sudėtinės dalys yra išbarstytos tinkle. Paskirstytų programų pranašumai prieš vientisas programas yra tai, kad paskirstytas programas lengviau modifikuoti (ką nors pakeitus, nereikia perkompiliuoti visos programos, o užtenka perkompiliuoti sudėtinę dalį, kurioje buvo atliktas pakeitimas) ir kad programai reikalingi resursai gali būti paskirstyti tinkle. Imant kaip pavyzdį trijų rišamųjų dalių programos modelį (vartotojo sąsaja, verslo logika (skaičiavimų dalis) ir duomenų valdymo funkcijos), tokią programą galima būtų paskirstyti tinkle vienam kompiuteryje realizuojant duomenų valdymo (darbo su dbvs) funkcijas, kitame – verslo logiką, trečiame – vartotojo sąsają. Jei turime daugelį vartotojų, ir programa dirba su keletu dbvs, tai programa paskirstoma tarp dar daugiau kompiuterių. Corba padeda užtikrinti sklandžią sąveiką tarp šių programos dalių. Taip pat, corba leidžia bendravimą ir tarp atskirų programų. Corba standartas sukurtas taip, kad programų sudėtinės dalys galėtų sąveikauti nepriklausomai nuo programavimo kalbos, kuria jos realizuotos, operacinės sistemos ir gamintojo. Todėl vienos programos sudėtinės dalys gali būti realizuotos c/c++ kalbomis ir veikti windows operacinėje sistemoje, o kitos, pvz. , java kalba ir veikti solaris sistemoje. Corba leidžia pasiekti, kad šios dalys galėtų bendrauti tarpusavyje.

Corba programos pavyzdys galėtų būti akcijų kainų kitimo sekimo programa, kuri kas tam tikrą laiką atnaujina duomenis apie akcijų kainas ir pateikia juos vartotojui grafiniu pavidalu. Tokios programos vartotojo sąsaja ir dalis verslo logikos bus realizuoti vartotojo kompiuteryje, o kita dalis verslo logikos ir duomenų valdymo funkcijos – nuotoliniame kompiuteryje, kuriame saugomi duomenys apie akcijų kainas. Norint sužinoti esamas akcijų kainas, iš programos dalies, esančiopaskirstytos programos dalys viena su kita sąveikauja kviesdamos viena kitos objektų metodus. Kad viena programos dalis galėtų iškviesti kitos programos dalies objekto metodą, jai reikia gauti nuorodą į tą objektą. Gavus nuorodą, galima kviesti metodą.